Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, užsikrėtimai kirmėlėmis ar pirmuonimis pastebimi visus metus, tad reikėtų išlikti atidiems, saugotis ir žinoti simptomus, kurie gali išduoti, jog jūsų organizme apsigyveno parazitai.
Organizme – kirmėlės ir pirmuonys
Žmogaus organizme gali gyventi įvairios kirmėlės ar jų lervos – askaridės, spalinės, kaspinuočiai, toksokarų lervos ir dar daugelis kitų. Taip pat ir pirmuonys, tokie kaip toksolazmozės, giardiazės, amebizės.
Rodos, sunkiai suprantama, kaip šie gyviai patenka į mūsų organizmą, tačiau vertėtų pažvelgti į save iš šalies ir pamatysite, jog paprasti kasdieniai įpročiai gali baigtis užkrėtimu.
„Dažniausiai užsikrečiama, kai kirmėlių kiaušinėliai ar pirmuonių cistos per burną patenka į žmogaus žarnyną. Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydami neplautas uogas, vaisius ir daržoves, naudodamas atvirų telkinių vandenį“, – pasakojo A. Bartulienė.
Užsikrėsti galima ir per paviršius ar maisto produktus, kurie gali būti užkrėsti dulkėmis, o juos vėliau perneša tarakonai ar musės. Užkrato šaltiniu gali tapti ir mylimas augintinis, jei šis nėra tinkamai prižiūrimas.
Didesnė rizika užsikrėsti vaikams – į jų organizmus kirmėlės patenka žaidžiant smėlio dėžėse ar vejose, kur yra gyvūnų išmatų. Taip pat rizika išauga tam tikrų profesijų atstovams, kurie turi dažną sąlyti su galimu užkrato nešiotoju:
„Vaikai neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpna, dar neužgrūdinta imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų.
Riziką užsikrėsti ir susirgti turi veterinarijos gydytojai, vairuotojai, automobilių remonto darbuotojai, komunalinio ūkio darbuotojai, užsiimantys gatvių valymu, valkataujančių šunų gaudymų, žmonės, turintys daržus, sodus.“
Simptomų galite nepajusti
Užsikrėtus ir kirmėlės kiaušinėliui ar pirmuonies cistai patekus į organizmą, net kelis mėnesius galime nepajusti jokių simptomų, nors ne tik mūsų žarnyne, bet ir kituose organuose gali knibždėte knibždėti kirmėlės.
„Kiaušinėliui ar pirmuonių cistai pakliuvus į žmogaus žarnyną, iš jo išeina ligos sukėlėjas, kuris įsiskverbia į žarnos gleivinę – žarnyno pirmuonys, spalinės, ar patenka į kraują – askaridžių, toksokaros lervos.
Kraujas lervas gali nunešti į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus. Ligos simptomų atsiradimo laikas priklauso nuo sukėlėjų. Dažniausiai liga pasireiškia po kelių savaičių ar net mėnesių“, – aiškino gydytoja epidemiologė.
Tiesa, pasireiškiantys simptomai kiekvienam gali būti vienodi arba nekankinti visai – kai kuriais atvejais apie kirmėles ir parazitus organizme galite nė neįtarti. Simptomų pasireiškimas priklauso nuo daugelio faktorių – užkrato dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos, imuninio atsako ir amžiaus. Vis dėlto, yra tam tikri būdingi simptomai, tačiau jie menkai kuo skiriasi nuo bet kokio kito susirgimo.
„Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam parazitų kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Vystantis simptomams ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, gali atsirasti kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą“, – simptomus vardijo A. Bartulienė.
Jei kyla įtarimų, jog jūsų organizme knibžda kirmėlės, kreipkitės į savo šeimos gydytoją – čia bus paskirti reikalingi, pavyzdžiui, išmatų ar kraujo serologiniai tyrimai, kad būtų patvirtinta arba atmesta diagnozė.
Kaip apsisaugoti
Laimei, užsikrėtimas parazitinėmis ligomis dauguma atvejų praeina, nepalikdama jokių žymių ir nesukeldama didelių sveikatos problemų. Gydymas skiriamas atsižvelgiant į tai, koks yra užsikrėtimas, o profilaktiškai valytis organizmo naminėmis priemonėmis nerekomenduojama nepasitarus su specialistais.
Siekiant apsisaugoti nuo parazitinių ligų, itin svarbi tinkama asmens higiena – dažnas rankų plovimas, ypač apsilankius tualete, užbaigus darbus sode ar darže, taip pat gaminant maistą ir prieš jį valgant:
„Maistui naudoti tik nuplautus vaisius, uogas ir daržoves, nevartoti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti šį vandenį, jį būtina virinti. Reikia naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis.“
Taip pat saugokite sodybas, vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo išmatų, naudojantis lauko tualetu jis turi būti tinkamai įrengtas – po tualetu turi būti įrengtas sandarus rezervuaras, duobės apačia išbetonuota, kad teršalai su gruntiniu vandeniu nepatektų į vandens šulinius.
Apsaugokite ir vaikus – neleiskite jiems žaisti nešvariose vietose, kurios gali būti užterštos šunų ar kačių. Jei norite nustebinti vaikus smėlio dėže, įrenkite ją saulėtoje vietoje, uždenkite ir kiekvienais metais keiskite smėlį.
Turintiems augintinių, svarbi tinkama ir pastovi jų priežiūra, nes naminiai gyvūnai gali būti parazitų nešiotojai ir jums nė neįtariant užkrėsti parazitinėmis ligomis.
„Neleiskite šunims laižyti veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, šunis vedžiokite jiems skirtose aikštelėse, surinkite jų išmatas į maišelius. Nereikėtų žaisti su svetimomis katėmis, šunimis, ypač valkataujančiais gyvūnais.
Rūpinkitės savo augintinių švara, kas savaitę išvalykite vietą, kurioje gyvūnas dažniausiai būna. Savo augintinius, ypač mažus šuniukus, reikia nuvesti pas veterinarijos gydytoją, kuris paskirs gydymą. Šunys ir katės turi būti reguliariai, dažniausiai kas trys mėnesiai, gydomi nuo kirmėlių“, – kaip apsisaugoti pataria ULAC gydytoja epidemiologė.
