1. Raudonieji kopūstai. Tai puikus polifenolių – antioksidantų, saugančių nuo Alzheimerio ligos – šaltinis. Pasigaminkite „proto salotų“: sutarkuokite gabalėlį raudonojo kopūsto, vieną nedidelę morką, įpjaustykite svogūnų laiškų. Viską pagardinkite šlakeliu acto ir šaukštu alyvuogių aliejaus. 2. Džiovinti abrikosai. Šiuose džiovintuose vaisiuose gausu geležies ir vitamino C. Geležis stimuliuoja kairiojo smegenų pusrutulio, atsakančio už analitinį mąstymą, veiklą, o vitaminas C padeda organizmui greičiau įsisavinti geležį. Rekomenduojama suvalgyti po 3–4 džiovintus abrikosus per dieną. 3. Mėlynės. Šios uogos mažina riziką, kad senstant blogės smegenų veikla. Kiek mažiau šis teigiamas poveikis pasireiškia kartu valgant gervuoges ir avietes, tačiau visos trys minėtos uogos padeda geriau mąstyti ir įsisavinti naujas žinias bet kokiame amžiuje. 4. Upėtakiai. Valgiaraštis, kuriame gausu seleno, teigiamai veikia nuotaiką, padeda įveikti depresiją, didina darbingumą. Kaip ir kitų rūšių žuvyse, upėtakiuose daug fosforo, kuris taip pat svarbus mikroelementas gerai smegenų veiklai užtikrinti. 5. Avokadai. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis lemia suprastėjusią kognityvinę smegenų funkciją, o tai sutrikdo jūsų gebėjimą analizuoti naują informaciją. Avokadai padeda normalizuoti kraujospūdį. Jais galite lepintis kaip užkandžiu (nepamirškite apšlakstyti šlakeliu citrinos sulčių!) arba dėti į salotas. 6. Baklažanai. Baklažano žievelėje yra antocianino – tamsaus pigmento ir antioksidanto. Jis leidžia smegenų ląstelių membranose išlaikyti pakankamą kiekį riebalų, taip saugodamas jas nuo pažeidimų. 7. Vištiena. Jei mėgstate valgyti vištų krūtinėles, stiprinate ne tik raumenis, bet ir smegenis. Vištienoje yra daug B grupės vitaminų, kurie stiprina nervų sistemą, gerina atmintį, padeda įveikti depresiją ir nemigą. Šių vitaminų gausu ir veršienos kepenyse. 8. Burokai. Šiuose šakniavaisiuose gausu betaino – medžiagos, gerinančios nuotaiką ir savijautą bei gebėjimą koncentruotis. Patariama valgyti žalius, nevirtus burokus – tarkuoti jų į salotas, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir actu. 9. Lašiša. Ši žuvis – vienas geriausių omega-3 rūgščių šaltinių. Polinesočiosios rūgštys stiprina ryšius tarp smegenų ląstelių, taip pagerindamos visas smegenų funkcijas, pradedant kūno judesių valdymu ir baigiant sudėtingų matematikos uždavinių sprendimu. 10. Kava. Kofeinas stimuliuoja smegenų veiklą, pagreitina sprendimų priėmimo laiką. Be to, kofeinas stiprina hematoencefalinį barjerą, saugantį nervų sistemą nuo toksinų, kenksmingų mikroorganizmų ir kraujyje esančio cholesterino. 11. Kiviai. Vos vienas pūkuotas vaisius per dieną – ir jūs užsitikrinsite kasdienę vitamino C dozę. Šis galingas antioksidantas saugo smegenis nuo laisvųjų radikalų, kurie blogina atmintį ir neigiamai veikia gebėjimą priimti sprendimus. 12. Žalieji žirneliai. Kai stinga tiamino (vitamino B1), silpnėja dėmesys, prastėja atmintis ir nuotaika. Viso to galite išvengti: vartokite daugiau žaliųjų žirnelių – ne tik šviežių, bet ir šaldytų, konservuotų. 13. Midijos. Šie moliuskai turi daug vitamino B12 ir cinko. Šis mineralas padeda perduoti nervinius impulsus visam kūnui, dalyvauja atskirų smegenų zonų veikloje, atsako už emocijas, atmintį, instinktus ir miegą. 14. Krevetės. Kai stinga vitamino D, prastėja nuotaika ir sutrinka kognityvinės smegenų funkcijos. Pastebėtos sąsajos tarp vitamino D stygiaus ir šizofrenijos bei Alzheimerio ligos. Daugiausia vitamino D pagamina pats žmogaus organizmas, veikiamas saulės šviesos. Pildant vitamino D atsargas maistu, rekomenduojama valgyti daugiau krevečių, kiaušinių, gerti riebų pieną.
15. Raudonosios pupelės. Puikus baltymų ir angliavandenių šaltinis. Normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, o tai labai svarbu smegenų veiklai. Daržovių salotos su raudonosiomis pupelėmis – puikus užkandis priešpiečiams ir tobulas patiekalas vakarienei! 16. Vynuogės. Tiek žaliosiose, tiek mėlynosiose vynuogėse yra epikatechino – polifenolio, gerinančio kraujo tekėjimą į smegenis ir teigiamai veikiančio atmintį. Mėlynosiose vynuogėse, kaip ir baklažanų žievelėje, yra ir pigmento antocianino. 17. Jūros kopūstai. Šiuose augaluose itin daug jodo. Kai organizme stinga jodo, išsibalansuoja nervų sistema, gresia nemiga, padidėja dirglumas, atsiranda depresija, sutrinka atmintis. Todėl gardinkite savo maistą salotomis su jūros kopūstais, pabarstykite žiupsneliu jūros druskos. 18. Pistacijos. Ne tik pistacijose, bet ir migdoluose, graikiniuose riešutuose gausu smegenų veiklai naudingų riebiųjų rūgščių, fosforo ir geležies. Pasak legendos, Babilone valdovai uždraudė prastuomenei valgyti bet kokius riešutus – kad šie nebūtų pernelyg protingi ir juos būtų lengviau valdyti. Dabar riešutų valgyti niekas nedraudžia, o proto niekada nebus per daug! 19. Morkos. Beta karotenas lėtina senėjimo procesus smegenyse, saugo ląsteles nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio. 20. Jogurtas. Tai bene naudingiausiais organizmui lengvai įsisavinamo kalcio šaltinis. O kalcis – tai mineralas, kuris būtinas normaliai nervų sistemos veiklai užtikrinti. Jogurte taip pat yra tirozino – aminorūgšties, kuri dalyvauja dopamino ir noradrenalino gamybos procese, stimuliuoja nervų sistemos veiklą. 21. Moliūgų sėklos. Kramsnojant moliūgų sėklas organizmas gauna visą rinkinį naudingųjų riebiųjų rūgščių – omega-3, omega-6, taip pat vitaminų A, E ir cinko. 22. Ančiuviai. Šios mažos žuvytės ypač vertinamos dėl jose esančio dimetiletanolamino. Ši medžiaga gerina smegenų gebėjimą mokytis, koncentraciją ir, pasak vokiečių mokslininkų, užkerta kelią protiniam nuovargiui. 23. Spanguolės. Šiose uogose ypač daug antioksidantų, kurie sumažina negatyvų insulto poveikį smegenims. Taigi, net jei ir nepatenkate į insulto rizikos grupę, ši maistinga profilaktinė priemonė vis tiek duos organizmui visokeriopos naudos. 24. Kartusis šokoladas. Kakavos pupelėse, iš kurių gaminamas šokoladas, gausu magnio – mikroelemento, būtino norint ilgiau išlaikyti gerą atmintį. Tačiau nepamirškite: tokį teigiamą poveikį turi tik kartusis šokoladas, o įvairūs šokoladiniai desertai, pieniškas ar juo labiau baltasis šokoladas tėra visiškai nemaistingi saldumynai. 25. Japoniška žalioji arbata. O tiksliau – gėrimas mača, gaminamas iš į miltelius sumaltų ir verdančiu vandeniu užplikytų arbatmedžio lapų. Geriant šį gėrimą į organizmą patenka ne tik nuoviras, bet ir patys arbatos lapai. Taip gaunama daugiau vertingų maistingųjų medžiagų. Arbata – stipriai, bet nekenksmingai stimuliuoja nervų sistemą, leidžia smegenims greičiau ir efektyviau spręsti iškilusias užduotis. Tiesa, ja piktnaudžiauti taip pat nereikėtų – užteks kelių puodelių per dieną.
