Nuo pat finikiečių jūrininkų ir graikų kolonistų laikų labiausiai trokštami ištekliai Sicilijoje buvo saulė ir vėjas. Šiandien važiuojant bet kuria šios Viduržemio jūros salos dalimi labai tikėtina užtikti vėjo jėgaines, lyg milžinai šmėkščiojančias už kalnų.
Kai kuriose Sicilijos dalyse šalia ūkininkų laukų galima pamatyti saulės elektrines; o kai kuriais atvejais abu dalykai suderinami šiltnamius dengiant fotoelektros saulės kolektoriais. Italija šiuo metu yra trečia Europoje pagal vėjo jėgainių pagaminamą energijos kiekį, o saulės energijos produkcija taip pat sparčiai didėja, skatinama dosnių vyriausybės subsidijų. Šis augimas labiausiai pastebimas būtent saulėtuose ir vėjuotuose šalies pietuose.
Tad visai nenuostabu, kad Sicilija ima traukti ne tik aplinkos tausojimui neabejingus verslininkus, bet ir organizaciją, kuriai rūpi šiek tiek kitokie „žalieji“, t. y. mafiją. „Mafija eina ten, kur yra pinigai, – teigia Domenico Fontana, didžiausios Italijoje aplinkosaugos grupės Legambiante Sicilijos filialo vadovas. – [Atsinaujinanti energija] yra vienas iš pelningiausių ekonomikos sektorių. Akivaizdu, kad mafija nori čia būti“.
Panašu, kad Silicijos mafija, Cosa Nostra, jau yra įkėlusi koją į santykinai naują industriją. Praėjusį rugsėjį Italijos policija areštavo didžiausią mafijos turtų kiekį per savo istoriją – 1,9 mlrd. JAV dolerių vertės turtų iš Sicilijos verslininko Vito Nicastri. Laimikio dalimi buvo 43 vėjo ir saulės energijos įmonės ir apie 100 nekilnojamojo turto valdų, įskaitant prašmatnias vilas Sicilijos vakarinėje dalyje. Nicastri, dar žinomas kaip „vėjo valdovas“ (The Lord of the Wind), mat buvo pagrindinis vėjo jėgainių kūrėjas saloje, buvo areštuotas dar prieš metus ir kaltinamas ryšiais su Matteo Messina Denaro – žmogumi, kuris , manoma, yra Sicilijos mafijos vadeiva.
Kitaip nei įprastinės mafijos kriminalinės veiklos – prekyba ginklais ir narkotikais, nekilnojamojo turto investicijos, atliekų administravimas ir statybos – atsinaujinančios energijos sektorius reikalauja techninio meistriškumo. Būtent todėl mafija pasirinko tarpininko vaidmenį: sutarčių suderinimas, žemių pirkimas, valdžios leidimų suorganizavimas ir rangos sutarčių užsitikrinimas. Didžiulė paklausa, kurią sukėlė vyriausybės subsidijos, iššaukė finansines spekuliacijas – apie 90 proc. leidimų statyti jėgaines buvo parduoti – dėl kurių rinka tapo ypač pralaidi organizuotam nusikalstamumui. „Jie [mafija] visus pažįsta“, – teigė Giosue Marino, buvęs Palermo policijos prefektas, o dabar – Sicilijos tarybos narys, pridurdamas, jog mafijos įsitraukimas į šį sektorių griauna teisėtą konkurenciją. „Mafijai nereikia eiti į banką ir prašyti paskolos. Jie neturi bėdų su profesinėmis sąjungomis. Taigi, kenčia būtent sąžiningi verslininkai, kurie galiausiai lieka užribyje.“
Be to, prokurorai teigia, jog mafija investuoja į švarią energiją, kad išplautų savo purvinus pinigus – lėšas, įgytas iš mažiau garbingų šaltinių, tokių kaip prekyba ginklais ir narkotikais, ką vėliau panaudoja mesdami iššūkį vyriausybei dėl salos kontrolės. „Mafija ir valstybė negali koegzistuoti“, – teigia Francesco Messineo, prokuroras, atsakingas už kovos prieš Sicilijos mafiją operacijas. Anot Messineo, vyriausybei pavyko priremti mafiją prie sienos. Kitas žingsnis yra nutraukti jų pinigų srautus. „Energijos sektoriaus kontrolė yra esminis dalykas, – sakė jis. – Mafijos laikymas nuošalyje būtų labai svarbus pasiekimas [vyriausybei].“Mafijos įsiveržimas į „žaliąsias“ technologijas rodo, kaip Sicilijos Cosa Nostra pasikeitė nuo XX a. 10-tojo dešimtmečio, kuomet jie labai aktyviai kariavo prieš valstybę žudydami teisėjus ir priversdami vyriausybę griebtis kariuomenės. Po to sekęs susidorojimas ir smurtas dėl žudynių nustūmė Sicilijos gaują į paraštes ir padarė ją gerokai mažiau pavojinga nei organizuotos nusikalstamos grupuotės žemyninėje Italijoje. Smurtas saloje sumažėjo. Paskutinė mafijos žmogžudystė ekonominėje Sicilijos sostinėje Palermo buvo įvykdyta prieš ketverius metus. Verslas ėmė nebemokėti duoklės, o pramonės organizacijos priėmė taisykles, numatančias, jog bet kuris organizacijos narys, bendradarbiaujantis su gauja, bus pašalintas.
Tačiau tai, kad mafija pamažu traukiasi į salos istoriją, visai nereiškia, jog Sicilijos problemoms atėjo galas. Vienas investuotojas į atsinaujinančios energijos šaltinius, „Moncada Energy“ vykdantysis vadovas Salvatore Moncada, du kartus įdavė gaują įsitraukus į jo verslą – kartą 2002 m., kuomet atsisakė būti įtraukiamas į mafijos veiklą ir 18 mėnesių gyveno stebimas policijos 24 valandas per parą, kitą kartą 2009 m. – kuomet pranešė policijai apie mafijos įsigytą žemę greta jo vėjo jėgainių. Moncada teigimu, jo didžiausias rūpestis šiandien nėra gauja ar smurto grėsmė, o leidimo statyboms gavimas iš korumpuotų biurokratų. „Anksčiau mafija šaudydavo, – sakė Moncada. – Šiandien jie to nedaro. Taigi jie tapo gerokai mažesne grėsme nei nusikaltėliai baltomis apykaklėmis.“
