Batagaikos krateris dabar siekia beveik 122 metrų gylį. Jis augo itin greitai, prasikasdamas vidutiniškai 18 metrų per metus. Krateris atsirado ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje, tuo metu sustiprėjusi klimato kaita sukėlė karščio bangas, kurios ištirpdė čia buvusius ledo sluoksnius.
Šis tirpimas lėmė, kad po ledu buvusi žemė ėmė trūkinėti, sukurdama atvirą įgriuvą.
Mokslininkai vadina Batagaikos kraterį „mega įgriuva,” nes joje žioji milžiniška tuštuma. Kuomet šioje, amžino įšalo žemėje, kilo atlydys, vanduo prasiskverbė į žemę ir atvėrė plyšius. Tokios plyšių vietos vadinamos „randų zonomis” kurios ilgainiui įgrimzta sukurdamos įgriuvas.
„Aš manau, kad Batagaikos įgriuva toliau augs. Jei klimatas toliau šils arba taps lietingesni, gali būti, kad Sibire atsiras ir kitų įgriuvų”, – minėjo Dr. Julianas Murtonas.
Mokslininkai šiuos kraterius vadina „tiksiančiomis klimato kaitos bombomis".
Klimato kaita visus anomalius reiškinius paspartina. Arktyje esantys plotai, kurie nepasidengia ledu išskiria šilumos kiekius, kurie turėtų būti padengti ledu ir saugomi vandenyne, o jie iškeliauja į atmosferą, tai ir lemia įvairius anomalius reiškinius.
Pagal Murtoną, paskutinį kartą tokio dydžio įgriuva Sibire buvo užfiksuota prieš 10 tūkstančių metų.
