Nuo patraukliausios Lietuvos turizmo traukos vietovės Biržus skiria neiškuopti tualetai, duobėti žvyrkeliai, nyki infrastruktūra ir valdiškų įstaigų vienybės stoka.
Nuo nugalėtojų - per žingsnį
Kad Biržų vardas skambėtų Europoje ir viliotų turistus, iš tikro reikia ne tiek jau daug. Tai ką tik įrodė Biržų regioninio parko projekto įvertinimas. Patraukliausios turizmo vietovės konkurse, kurį rengia Europos komisija ir Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, biržiečių projektas „ Biržų regioninis parkas: kelionė į žemės gelmių muziejų“ laimėjo antrąją vietą.
Nugalėtojų laurus pelniusi Šilutė bus garsinama visoje Europoje. Šiame rajone esantis Nemuno deltos regioninis parkas paskelbtas patraukliausia Lietuvos turizmo traukos vieta ir bus reklamuojamas užsienyje.
Ką tik Vilniuje įvykusi konkurso „ Lietuvos turizmo traukos vietovė 2009“ baigiamoji konferencija paskelbė laimėtojus, renginio dalyvius supažindino su konkursui pateiktais kitais projektais.
Iš viso jų buvo aštuoni. Biržų regioninio parko rengtas projektas antrąją vietą dalijosi su Neries regioniniu parku.
Unikalus Biržų kraštas sužavėjo konkurso komisiją ir baigiamosios konferencijos dalyvius. Užsienio šalių ambasadų, konsulatų atstovai išvydo ir puikų filmuką apie Biržus - smegduobes, karstinius ežerėlius, Kirkilų ir Daumėnų apylinkes, Širvėnos kraštovaizdžio draustinį.
Viešųjų ryšių kompanijos „Avenire“ sukurtas filmas netrukus turi būti parodytas per Baltijos televizijos laidą „Atostogos. Pramogos. Lietuva“. „Norintieji jį pamatyti turėtų sekti programą, nes keičiamas trečiadieniais rodytos laidos laikas“, - sako konkursinio projekto rengėja, Biržų regioninio parko vyriausioji specialistė informacijai Rasa Ožiūnaitė.
32 metų specialistė Biržuose dirba neseniai, tačiau sako jau spėjusi pajusti šio krašto išskirtinumą ir jame slypintį turizmo verslo potencialą.
Biržų regioninio parko projektas sulaukė daugybės komplimentų, medžiaga apie unikalų kraštovaizdį, išskirtinius gamtos reiškinius, garbingą krašto istoriją ir senųjų tradicijų puoselėjimą tiesiog pribloškė kai kuriuos renginio dalyvius.
„Žmonės buvo išsižioję iš nuostabos“, - sako Rasa, besidžiaugianti projekto įvertinimu.
Sykiu ji kalba ir apie tai, kas trukdo Biržams tapti visai Europai patrauklia turizmo vietove.
Trūksta vienybės, švaros ir iniciatyvos
„Žemaičiai turi svarbų ginklą - vienybę. Konkursą laimėjusį projektą jie rengė kartu - savivaldybė, regioninis parkas, turizmo ir verslo informacijos centras. Ir į baigiamąją konferenciją jie atvažiavo kartu, o apdovanojimą atsiėmęs savivaldybės vadovas siūlė visiems iš jų imti pavyzdį - ir projektus, ir savo krašto įvaizdį kurti bendromis jėgomis. O mes ten buvome vieni du - su direktoriumi Kęstučiu Baronu“, - pasakojo R. Ožiūnaitė.
Regioninio parko specialistė sako, kad ir projektų vertinimo komisija, ir nepriklausomi ekspertai pastebėjo, kad Biržai tikrai turi ką parodyti turistams. Tačiau, pasak vertintojų, lankantis Šilutėje matyti, kad šis kraštas ir jo įvaizdis rūpi ne tik Nemuno deltos regioniniam parkui, bet visiems rajone dirbantiems.
„Puiku, kad mes turime Alaus kelią, tačiau dabar turime šansą Europos Komisijos organizuojamam konkursui parodyti
Nemunėlio vandens trasą. Reikia rašyti projektą. Tą daryti galime kartu su Turizmo informacijos centru, Nemunėlio Radviliškio seniūnija. Prisijungti gali visi, kam rūpi šis kraštas, jo turistinės galimybės“, - entuziazmu trykšta jauna Regioninio parko darbuotoja.
Jos manymu, norint Biržams tapti „Šiaurės perlu“ pirmiausiai reikia turėti „realų pagrindą po kojomis“.
Biržus gyrusi konkurso projektų vertinimo komisija matė ir turistus atgrasančius trūkumus. Tai neišvystyta infrastruktūra (maitinimo įstaigų, pramogų trūkumas), duobėti keliai, tualetų trūkumas ir nešvara juose.
„Turistų nebaugina neasfaltuoti keliai, tačiau žvyrkeliai turi būti bent jau lygūs, kad jais galėtų važiuoti turistiniai autobusai. Kelias į Užušilių mišką, ten esančią poilsiavietę buvo pakankamai lygus, tačiau, pavyzdžiui, kai reikėjo iš Astravo pro užtvanką į Rinkuškius važiuoti... Ar galima turistams siūlyti įveikti tokį kelią?“ - senas mūsų rajono bėdas vardija R. Ožiūnaitė.
Anot jos, negalima turistams rodyti ir mūsų krašto turistinėse zonose - Kirkiluose, prie Karvės olos - esančių tualetų. Tai būtų didelė nepagarba svečiams.
„Juos reikia išvalyti“, - apie tualetus sako jauna moteris. Anot Rasos, dienos metu Biržuose dar galima rasti kur atlikti gamtinius reikalus. Tačiau ką daryti vakare?
„Pavyzdžiui, Anykščiuose atėjęs į miesto aikštę gali matyti į visas puses nukreiptas informacines rodykles, o pas mus jų labai trūksta“, - dalijasi mintimis pašnekovė. Jauna moteris sako Biržuose pasigendanti vasaros kavinių, turistų lankomuose gamtos objektuose - žaidimų įrenginių vaikams.
Tačiau Regioninio parko specialistė sako labiausiai pasigendanti darnaus įvairių rajono valdžios struktūrų, valstybinių ir kultūros įstaigų darbo bei juos vienijančios idėjos, noro tvarkyti, puošti ir reprezentuoti savo kraštą.
R. Ožiūnaitė įsitikinusi, kad Biržai gali suklestėti, tapti įdomūs visai Europai, tačiau dėl to reikia padirbėti.
„Kviečiu visus, atsakingus už Biržų įvaizdį, pamiršti nereikalingus principus, nuostatas, ir dirbti“, - pokalbį baigia Biržų regioninio parko vyriausioji specialistė R. Ožiūnaitė, kurios rengtas projektas apie Biržus Europos Komisijos konkurse laimėjo antrąją vietą.
Alfreda Gudienė
