„Balsas.lt savaitė“ atskleidžia įtakingiausių Šiaulių kriminalinio pasaulio lyderių paklydimus.
Svajonė pabėgti į Vakarus
Bene žymiausias visų laikų Šiaulių nusikaltėlis – Vidas Antonovas. Jo biografija verta Holivudo filmo. Vyrui šiandien 70 metų, jis yra vedęs 39 metais jaunesnę žmoną, tebesportuoja, augina vaikus. Sovietmečiu ugniagesys V. Antonovas buvo sporto meistras, kultūrizmo mieste pradininkas ir rekordininkas, net konkurso „Vilniaus bokštai“ saviveiklininkų kategorijos laureatas.
Jis rimtai ruošėsi užgrobti keleivinį lėktuvą ir pabėgti į Vakarus, bet koks ten gyvenimas tuščiomis kišenėmis?
1972 metų spalio 5-osios vakarą darbo metu V. Antonovas su jau Anapus išėjusiu boksininku Anicetu Skaruliu (1945−1992 m.) išgriovė Šiaulių ligoninės sieną ir išplėšė seifą, kuriame rado 40 tūkst. rublių. Prieš pabėgdami plėšikai paleido uždelsto veikimo padegimo mechanizmą, kurio aprašymą rado karo metų rusiškoje knygelėje „Partizanų kova priešo užnugaryje“. Vos paslėpęs pinigus V. Antonovas dviračiu parmynė į tarnybą, ugniagesiai netgi buvo iškviesti gesinti degančios ligoninės kasos.
Vyras ne tik gausiai pylė vandenį ant savo paties pėdsakų, bet ir pasirašė gaisro aktą. Paskui įkliuvo ir buvo nuteistas kalėti 13 metų. Už tardytojų vedžiojimą už nosies, įžūlų pabėgimą nutraukus antrankius gavo Mafijos tėvo pravardę.
Komisaras maldavo nesiautėti
Pirmuosius nepriklausomybės atkūrimo metus lydėjo nepritekliai, buvo perkainojamos vertybės, o ką tik iš milicijos suformuotai policijai trūko patirties ir lėšų. Tai pajutę nusikaltėliai kone atvirai šaipėsi iš pareigūnų.
1990-ųjų vasarą būrys skustagalvių šiauliečių nutarė Palangoje paauklėti gaują tokių pat akiplėšų iš Kauno. Žaliūkai sukrito į lengvuosius automobilius be valstybinių numerių ir darnia kolona ruošėsi patraukti į kurortą. Tuometinis Šiaulių policijos vadovas Romasis Vaitekūnas, vėliau tapęs vidaus reikalų ministru, privažiavęs prie vyrų mandagiai prašė Palangoje nerengti pogromo, nežudyti žmonių.
Tuo metu Šiaulių nusikaltėlių pasaulyje iškilo „princų“ grupuotė, kuriai vadovavo keturi autoritetai: 1957 metais gimęs imtynininkas Vladas Baranauskas (Baranis), 1962-aisiais gimęs kultūristas Vladas Stanaitis (Stalonė), apsukrus spekuliantas Vidmantas Kavoliukas (1954−2005 m.), pravarde Amerikonas, ir vienintelis tarp jų neteistas Vladislovas Šiaulys (1963−1998 m.), pravarde Žemaitukas.
Kruvina kova dėl įtakos
Kai 1992 metais ketvertukas ėmė lakstyti nematytais naujais sportiniais automobiliais, daugeliui Šiauliuose jie tapo turto, jėgos ir laimingo gyvenimo simboliu. Šiauliečiai žinojo: jei nepadeda policija, užsuk į kavinę „Inga“, pasikalbėk su „princais“ − ir atsiras dingusi mašina, bus išspręstos verslo problemos.
Politikų populiarumas, atvirkščiai, vis krito, ypač po aferos Zoknių oro uoste − laisvojoje ekonominėje zonoje. Šiaulių pedagoginio instituto (dabar – Šiaulių universitetas) diskotekoje Baranis juokais nuo scenos buvo pristatytas būsimuoju Šiaulių meru ir tuo sukėlė nemenką skandalą.
„Princai“ autoritetą mieste išsikovojo smarkiai rizikuodami gyvybe. Ketvertuką net kelis kartus nesėkmingai mėginta iššaudyti ir susprogdinti.
1998 metais nusikaltėlis Artūras Kibildis užsakė seriją kruvinų sprogimų Šiaulių policijoje ir Mokesčių inspekcijoje. Jis tikėjosi, kad pirmiausia įtariami bus „princai“. A. Kibildį išdavė policijai įkliuvęs jo draugas ir globotinis Mantas Stanelis, boso užsakymu mėtęs granatas į duoklės nemokančių komersantų parduotuvių vitrinas. A. Kibildis už teroro aktų organizavimą buvo nuteistas kalėti 16 metų. 2005-aisiais jis kalėjime mirė nuo kraujo vėžio.
Nutraukęs ryšius su nusikalstamu pasauliu V. Kavoliukas organizavo grožio konkursus
Rengė savo aukcionus
Pirmus didelius pinigus „princai“ uždirbo visoje šalyje saugodami pogrindinį naftos verslą, padėdami Mažeikių milijonieriui Romui Marcinkevičiui, vagonais tiekusiam medžiagas siuvimo kooperatyvams. Tačiau labiausiai ketvertukas praturtėjo per privatizaciją.
Prieš parduodamų objektų aukcionus „princai“ surengdavo savo aukcionus, kuriuose iš anksto būdavo susitariama, kas ir už kiek įsigis parduodamą objektą. Išlošdavo visi, išskyrus valstybę. Tiesa, atsirado keli užsispyrėliai, kurie nepakluso nusikaltėliams ir privatizacijos aukcionuose dalyvavo sąžiningai. Beveik visų jų įsigytos parduotuvės ar įmonės naktimis išlėkė į orą.
Suirutei pasibaigus ir Lietuvos ekonomikai suklestėjus, krizė atėjo į nusikalstamą pasaulį. Sutvirtėjusi policija išnaikino smulkų reketą, išblaškė masiškai mašinas vogusius ir išpirkas ėmusius vagis.
Nauja nusikaltėlių karta ėmė kėsintis užimti „princų“ gaujos vietą. 1998 metais be žinios dingo V. Šiaulys. Netrukus iš grupuotės pasitraukė ir V. Kavoliukas. Jis paskelbė pradedąs doro verslininko gyvenimą. Iš tikro V. Kavoliukas su žmona pradėjo vestuvinių drabužių nuomos verslą ir iš laikraščių kriminalinės kronikos dingo.
Gyvi liko tik du „princai“
1999-ųjų sausį savo automobilyje susprogdintas V. Stanaičio brolis Rolandas Stanaitis, pravarde Rulis. 2003 metų lapkritį nesėkmingai susprogdinta nuotolinio valdymo bomba vos be akių nepaliko priešiškos stovyklos lyderio Michailo Kočiurovo, pravarde Miša.
Atsako ilgai laukti neteko − per 2003-iųjų Kalėdas prie namų iš granatsvaidžio nušautas V. Stanaičio bičiulis Gytanas Rasiulis. Žudikas į vyrą šovė, kai šis visureigiu grįžo namo.
Po pusantrų metų, 2005-ųjų kovą, lygiai taip pat žuvo V. Kavoliukas (Amerikonas). Pistoletu ginkluotas samdomas žudikas jo patykojo grįžtančio namo. Nė viena iš šių žmogžudysčių neatskleista. Manoma, kad G. Rasiulis nušautas nusikaltėliams dalijantis įtakos sferomis, o V. Kavoliuką pražudyti galėjo verslo problemos.
Perdurtas peiliu, penkis ar šešis kartus peršautas, iki šiol kulką prie stuburo nešiojantis V. Baranauskas (Baranis) už senas nuodėmes buvo trumpam pasodintas, o atgavęs laisvę nutolo nuo buvusių draugų. Buvęs sportininkas pradėjo girtauti, neblaivus su buvusiais bendražygiais yra net susimušęs.
„Poste“ liko vienintelis V. Stanaitis (Stalonė), apie kurį vis dar sukiojasi būrelis senųjų draugų. Šiaulių nusikalstamą pasaulį papildė būrys aršaus jaunimo, į kurį sutelktas didžiausias policijos dėmesys.
Pareigūnai neabejoja, kad atsirita nauja nusikalstamumo banga − kai šalyje siaučia krizė, nusikalstamam pasauliui pats darbymetis.
TIK FAKTAI
„Princų“ kailiu buvo išbandyti kadaise paskubomis Seime priimti įstatymai dėl įslaptintų liudytojų ir sulaikymo prevencine tvarka.
Grupuotė veikė ne tik Šiauliuose. Ji palaikė ryšius su kitų Lietuvos miestų, Latvijos nusikaltėliais. Policijos archyve yra įrašų, kad „princai“ palaikė ryšius su „Vilniaus brigada“, Kauno „daktarų“ lyderiu Henriku Daktaru ir jo aplinkos žmonėmis.
Operatyvininkų duomenimis, V. Baranauskas kadaise „Vilniaus brigados“ vyrų „globojamiems“ Rusijos koncerno „Sojuz“ Lietuvos filialo vadovams padėjo plėtoti naftos verslą. Buvo įrašyti Baranio pokalbiai su vienu įtakingu „Vilniaus brigados“ nariu apie problemas, kurių kyla geležinkeliu į Lietuvą iš Maskvos vežant ešelonus su nafta.
Prieš mirtį didžiausio Šiauliuose teroristų akto iniciatorius A. Kibildis kalėjime prisiėmė atsakomybę dėl tarpininkavimo užsakant skandalingojo Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio finansinio rėmėjo Genadijaus Dzenio ir jo apsaugininko žmogžudystę. G. Dzenis buvo nužudytas 1997-ųjų sausio 17-ąją Maskvoje, susprogdinant stogvamzdyje paslėptą sprogmenį.
