Spalio 19-osios vakare užfiksuotas gana retas optinis reiškinys – danguje suspindęs parhelis (netikra saulė).
Dangaus šviesulys su „uodega“
Į kometą panašų šviesulį praėjusio šeštadienio vakare pastebėjo ir nufotografavo Kirdonyse gyvenanti Asta Kucenka.
Iš darbo Biržuose automobiliu grįžtanti moteris važiavo per Pabiržę, kai akinama ryškios besileidžiančios saulės šviesos atkreipė dėmesį į keistą šviesulio formą ir jį nufotografavo. Tuo metu artėjo 18 valanda. Astai privažiavus Kirdonis keistas šviesulys dingo.
„Tik tada supratau, kad saulė yra visai kitoje vietoje, negu mano matytas reiškinys“, - pasakojo A. Kucenka. Nuotraukoje užfiksuotą šviesulį parodžiusi artimiesiems ir bičiuliams ji išgirdo, kad matytas reiškinys išties gali būti įdomus ir retas.
„Sprendžiant iš nuotraukos, tai yra halo reiškinys, kai plunksniniuose debesyse tam tikromis sąlygomis atsispindėjo netikra saulė, vadinama parheliu“, - iš „Šiaurės rytų“ redakcijos gautą nuotrauką komentavo Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis. Pasak jo, netikra saulė (parhelis) yra gana retas reiškinys. Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Vienas iš halo reiškinių – baltos netikros saulės (parheliai) - susidaro atsispindint Saulės šviesai nuo ledo kristalų, o spalvotos - kai kristaluose spinduliai ne tik lūžta (įeidami ir išeidami iš kristalo), bet ir dar ne kartą atsispindi nuo vidinių kristalo sienelių. Iš vidinės, atkreiptos į tikrąją Saulę, pusės netikros saulės būna raudonos, o iš išorės – balzganai melsvos. Nuo išorinio netikros saulės krašto būna nutįsusi 20° ilgio šviesi uodega (todėl netikra saulė dažnai painiojama su kometa).
Halo formos laikytos ir pranašiškomis
Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40-60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus. Senovėje įvairios halo formos, kaip ir kiti gamtos reiškiniai, žadindavo žmonių vaizduotes. Šiam optiniam reiškiniui žmonės suteikdavo magiškų savybių, ypač danguje pasirodantiems kryžiams. „Vikipedijoje“ rašoma: „Pasirodė ženklas: saulė skritulyje, o vidury skritulio kryžius, o vidury kryžiaus saulė, o už skritulio dvi saulės, o virš saulės, be skritulio, dar ir lankas...“ (1104 m.). Minima ir tokia istorija: „1551 m. Ispanijos karaliaus Karolio V kariuomenė apsupo Prūsijos tvirtovę Magdeburgą. Ilgiau kaip metus truko apsiaustis. Tvirtovėje prasidėjo badas, žmonės mirė nuo ligų. Ispanams vadovavęs Moricas Saksonietis siūlė prūsams pasiduoti, bet kiekvieną kartą gaudavo griežtą atsisakymą. „Dievas su mumis, jis mums padės!“ — kartodavo citadelės gynėjai. Kai, įsakius kariuomenės vadui, ispanai turėjo kilti į lemiamą šturmą, danguje pasirodė trys ryškiai spindinčios saulės, tai buvo nelaukta ir nepaprasta, todėl prietaringi ispanai nesiryžo šturmuoti. Išsigando ir Moricas Saksonietis. „Dievas iš tikrųjų jiems padeda!“ – tarė jis ir pasitraukė su kariuomene“.
Alfreda Gudienė
