Pateikiami internete vaizdai atrodo mažų mažiausiai keistai. Skirtingos karių aprangos, nevienoda, pasenusi ginkluotė ir apsimestinis noras žudyti. Stebint šiuos vaizdus kyla klausimas ar šie žmonės apskritai yra kariai, ar vietiniai valstiečiai – suvaryti „filmavimui“, o profesionalūs aktoriai tiesiog suvaidina skambius šūkius. Kažkaip keista matyti tokia iškalba, raiškia kalba ir labai skardžiu balsu pasižyminčius paprastus kareivius. Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Korėja „imperialistus“ tikisi nugalėti rėkimu. Žinant Šiaurės Korėjos norą įrodyti pasauliui savo jėgą, reiktų atmesti konspiracijos tikimybę. Už šių vargšų valstiečių nugarų, be abejonės, yra geriau paruošti padaliniai, tačiau „ginti tėvynę“ reikės šiems, ką tik nuo plūgo nulipusiems, Kim Jong-uno priešakinės linijos kariams.
Šie totalitarinės valstybės vaizdo įrašai, be abejonės, yra skirti „vidaus rinkai“. Ką galėtų išgąsdinti ta 1940 metų kirpimo miline apsirengusi moteris, garsiai šaukianti apie savo atsidavimą Kim Jong-unui, partijai ir troškimui nugalėti imperialistinę marionetę – Pietų Korėją?
Siūlome susipažinti su Šiaurės Korėjos propagandos „perlais“:
Vaizdo įrašas, kuriame narsūs kariai pasakoja, kaip jie nušluos priešus naudodami "dosniojo" Kim Jong-uno dovanotu kamufliažu.
Šiame propagandiniame įraše narsūs vyrai ir moterys prisiekia sutraiškyti imperialistinį priešą.
O čia jau akivaizdus farsas – pasidažiusios moterys, ką tik iš spintos ištraukta Korėjos karą menančia apranga skelia ugningas kalbas, o fone guli šauti pasiruošę „kariai“. Lapai ir šiaudai, bet kaip užkišti už apykaklės, tikriausiai turės apsaugoti nuo JAV bepiločių lėktuvų. Pagrindinis akcentas – ryškiai žalios spalvos kamufliažas, pilkoje ir niūrioje Šiaurės Korėjos gamtos aplinkoje. Jeigu vadas dovanojo – reikia nešioti.
Šie vaizdai iš Šiaurės Korėjoje vykusių karinių bandymų. Sunku nustatyti laikotarpį, manoma, kad vaizdai dar praėjusio šimtmečio.
Šiaurės Korėjos problema yra ta, kad gyventojams palaikant prekybinius ryšius su šviesmečiais pagal išsivystymą nutolusia Kinija, tokiais vaizdais apie kamufliažinių vyrų ir moterų galimybes atsilaikyti prieš „imperialistus“ mažai ką beįtikinsi. Manoma, kad didžioji dalis Šiaurės Korėjos gyventojų tiesiog stengiasi prisitaikyti prie karinio režimo primetamų žaidimo taisyklių. Kaip pusbadžiu gyvenanti tauta, nebetikinti savo lyderiais, elgsis tikro pavojaus metu, belieka spėlioti.
