„Užduotis buvo užkirsti artėjančias 1988 Seulo olimpines žaidynes“, – cituoja buvusią Šiaurės Korėjos agentę CNN, kuri 1990 metais sulaukė prezidento malonės dėl savo vaidmens 1987 metais įvykdytame teroro akte.
Jos dramatiška istorija istorija rodo kokių veiksmų buvo pasiruošęs imtis Pchenjanas, kad būtų nutraukta 1988-ųjų olimpiada, kuri buvo itin svarbus atskaitos taškas Pietų Korėjos tolimesniam vystymuisi.
Pasiruošimas misijai žudyti
1987 metų lapkričio 29-ąją virš Andamanų jūros sprogo „Boeing 707-3B5C“, priklausantis „Korean Air“. Teroro išpuolio metu žuvo visi juo skridę 115 žmonių.
Viena iš teroro išpuolio vykdytojų buvo 25-erių Kim Hyon Hui iš Šiaurės Korėjos (Pchenjanas šią informaciją iki šiol neigia – ten yra teigiama, kad ji buvo Pietų Korėjos šnipė). Teroro išpuolį ji surengė kartu su pagyvenusiu porininku, kuris suvaidino jos tėvo vaidmenį. Jie kartu iš Šiaurės Korėjos išvyko į Maskvą, iš ten – į Budapeštą, kur praleido apie savaitę. Visą šį laiką jie bendravo kartu su kitais šiaurės korėjiečių agentais. Iš Budapešto Kim kartu su porininku buvo pervežti į Vieną, ten gavo padirbtus dokumentus, teigiančius, kad yra šeima iš Japonijos.
Vienoje agentai įsigijo turistinio maršruto Viena – Belgradas – Bagdadas – Abu Dabis – Bachreinas – Amanas – Roma bilietus.
Skrydis iš Bagdado į Abu Dabį turėjo vykti Pietų Korėjos oro linijų „Korean Air“ lėktuvu. Agentams buvo liepta palikti lėktuve bombą, perduota jiems dar vieno agento likus kelioms dienoms, o tuomet išskristi į Amaną.
Pasak agentės, išpuolį inicijavo Kim Jong Ilas, siekęs sužlugdyti Pietų Korėjoje rengiamas olimpines žaidynes.
„Aukštas pareigas užimantis karininkas liepė prieš olimpiadą Seule numušti Pietų Korėjos lainerį, – prisiminė ji. – Jis pareiškė, kad tai sukurs chaosą ir betvarkę Pietų Korėjoje. Šis misija suduos stiprų smūgį revoliucijos vardu“.
Sprogmuo buvo užmaskuotas japonų gamintojų „Panasonic“ radijo įrenginyje, sprogstamoji medžiaga – neįvardintame alkoholio butelyje. Lėktuve agentai paliko aktyvuotą bombą daiktų saugojimo vietoje virš savo sėdėjimo vietos ir sėkmingai paliko lėktuvą Abu Dabyje. Lėktuvas išskrido toliau – į Bankoką. Juo skrido 115 žmonių. Dauguma jų – jauni pietų korėjiečiai, skridę iš kelis metus trukusių uždarbių statybose Artimuosiuose Rytuose.
Lėktuvo nuolaužas aptiko tik po dviejų savaičių – jas aptiko vietos žvejybos laivas. Versija dėl sprogimo iškart buvo svarstoma kaip pagrindinė, o saugumo tarnybos ėmėsi tikrinti lėktuvo reiso, skraidinusio į Abu Dabį, keleivius.
Sulaikymas ir teismas
Agentai tuo metu ruošėsi vykti į Amaną, tačiau dėl problemų su vizomis jiems teko pirkti naujus bilietus – į Bahreiną, iš kur jie planavo vykti į Romą. Tačiau tuo metu saugumiečiai jau buvo nustatę, kad agentų dokumentai – padirbti, o Bahreine jų jau laukė vietos policija. Sulaikymo metu Kim puolė policininką ir bandė atimti ginklą, tačiau jai nepavyko.
Vyras paprašė leidimo parūkyti. Sulaukęs teigiamo atsakymo, jis išsitraukė cigarečių pakelį ir davė vieną jų savo porininkei.
Kuomet teroristas įsidėjo cigaretę į burną, jis sukando ją dantimis, ir jį akimirksniu ištiko konvulsijos. Išvydusi tai, viena iš policininkių staigiai išmušė iš Kim burnos antrąją cigaretę.
Agentai buvo pristatyti į ligoninę, kur medikai nustatė, kad vyras mirė dėl apsinuodijimo cianidu, kurio kapsulė buvo paslėpta cigaretėse. Kim spėjo gauti tik nedidelę dozę nuodų, todėl išgyveno.
Savaitę bandžiusi vedžioti už nosies tyrėjus mergina galų gale palūžo ir nustojo pasakojusi savo „našlaitės ir Kinijos, kurią įsivaikino Japonijoje“ istoriją. Vėliau Pietų Korėja ją naudojo reklamos tikslais, teigdami, kad „pamačiusi, kaip gyvena pietų korėjiečiai, ji pradėjo gailėtis dėl savo poelgio ir puolė į glėbį apklausos metu savo tyrėjai“.
„Aš turėčiau būti nubausta ir nužudyta šimtą kartų už mano nuodėmę“, – pateikiama jos citata iš spaudos konferencijos. Ji taip pat atsiprašė žuvusių keleivių šeimų narių atleidimo.
Kim buvo nuteista mirties bausme, tačiau Pietų Korėjos prezidentas Roh Tae-woo suteikė jai malonę, sakydamas: „Šiaurės Korėjos lyderiai – štai kas turėtų stoti prieš teismą. Šis vaikas – tokia pati režimo auka, kaip ir žuvę keleiviai“.
1997-aisiais ji ištekėjo už buvusio Pietų Korėjos žvalgybos agento, anksčiau paskirto būti jos asmens sargybiniu, ir pagimdė nuo jo du vaikus. Jos buvimo vieta yra laikoma paslaptyje iki šiol, nes baiminamasi Šiaurės Korėjos agentų keršto.
