Pchenjanas praėjusią savaitę pranešė, kad liepos pabaigoje per rekordinę liūtį šiauriniuose šalies regionuose netoli Kinijos žuvo žmonių, kurių skaičius taip ir nebuvo nurodytas, buvo užtvindyti gyvenamieji namai ir apsemti žemės ūkio paskirties žemės plotai.
Penktadienį nuo potvynių nukentėjusioje Uidžu apygardoje apsilankęs Kim Jong Unas sakė, kad vyriausybė planuoja apie 15,4 tūkst. potvynių aukų iš šiaurinio regiono apgyvendinti sostinės įstaigose, kol bus atstatyti jų sugriauti ar apgadinti namai, pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Šis planas, pagal kurį taip pat bus tiekiamas maistas ir teikiama medicininė pagalba, taip pat švietimo parama tūkstančiams perkeliamų mokinių, bus „svarbiausias valstybės prioritetas“, sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie potvynius, pasipylė tarptautiniai paramos pasiūlymai. Padėti pasisiūlė ir Pietų Korėja, kuri per Korėjos Raudonąjį Kryžių pasiūlė humanitarinę pagalbą, nepaisydama įtemptų dviejų šalių santykių.
Pasak Pchenjano, panašų pasiūlymą pateikė ir Maskva, o Seulo naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad norą padėti išreiškė ir Kinija bei Jungtinių Tautų vaikų fondas.
Tačiau Kim Jong Unas penktadienį pareiškė, kad šalies atkūrimo pastangos bus „visiškai pagrįstos savarankiškumu“, pranešė KCNA.
Visgi jis išreiškė „padėką įvairioms užsienio šalims ir tarptautinėms organizacijoms už pasiūlytą humanitarinę paramą", sakoma agentūros pranešime.
Pietų Korėjos žiniasklaida yra skelbusi, kad žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius Šiaurės Korėjoje gali siekti 1,5 tūkst., tačiau Kim Jong Unas šiuos pranešimus penktadienį pavadino „rimta provokacija“ ir „įžeidimu potvynio ištiktiems žmonėms, kurie visi yra saugūs ir sveiki“.
Dėl prastos infrastruktūros gaivalinės nelaimės paprastai daro didesnį poveikį izoliuotai ir skurdžiai šaliai, o dėl miškų kirtimo ji tapo pažeidžiama potvynių.
Dviejų Korėjų santykiai šiuo metu yra kone prasčiausi per pastaruosius metus ir Šiaurės Korėja neseniai paskelbė, kad prie savo pietinės sienos dislokavo 250 balistinių raketų paleidimo įrenginių.
