Pastaruoju metu sušvelnėjusi Šiaurės Korėjos retorika ir Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie pokyčius šalyje leidžia tikėtis, kad jau šiemet šalis gali atsiverti Vakarų valstybių bendrovėms.
Vakarų analitikai mano, kad Naujųjų metų išvakarėse paskelbtas Kim Jong Uno preiškimas, jog Šiaurės ir Pietų Korėjos turėtų susijungti byloją apie besikeičiančią Šiaurės Korėjos politiką.
„Svarbu baigti padalijimą ir suvienyti šalį, tai leis sumažinti konfrontaciją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų. Praeitis rodo, kad konfrontacija gero neduoda ir veda šalį į karą, – kalbėjo K.J.Unas. – Pagrindinė santykių gerinimo sąlyga yra deklaracijų gerbimas ir įgyvendinimas“. Anot „The New York Times“, taip sakydamas Šiaurės Korėjos lyderis turėjo omenyje 2000 ir 2007 metais tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų pasirašytas sutartis, kuriose buvo kalbėta apie susitaikymą ir ekonominį bendradarbiavimą.
Pasirašius šias sutartis iš Pietų į Šiaurės Korėją pradėjo tekėti milijardai dolerių investicijų. Dar milijardus buvo ruoštasi investuoti į laivų statybos įmones, gamyklas vėliau. Tuomet manyta, kad ekonominis paskatinimas ir sumažėjęs atsiklikimas tarp abiejų valstybių leistų labiau priartinti Pietų Korėją prie Vakarų. Tačiau 2008 metais atėjus į valdžią Pietų Korėjos konservatorių partijai didesnės investicijos į šalį ir parama buvo nutraukta dėl to, kad Pietų Korėja nenutraukė investicijų į branduolinė ginkluotę.
Ketina modernizuoti įstatymus
Pastaruoju metu daug kalbama, kad Pietų Korėja ketina atverti šalį investuotojams iš Vakarų. Vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“, remiasi žinomo vokiečių lkaikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung” informacija, gauta iš neįvardinto šaltinio – ekonomisto, kad šalis, pasitelkusi į pagalbą vokiečių ir kitų šalių ekonomistus bei teisininkus rengiasi sudaryti sąlygas savo šalyje investuoti Vakarų bendrovėms. Šio žingsnio gali būti imtasi dar šiemet.
Ekonomistas aiškino, kad pirmiausiai bus siekiama atitinkamai pakeisti ir modernizuoti Šiaurės Korėjos įstatymus. Tačiau esą šalis neketina sekti Kinijos modeliu, pagal kurį užsienio investuotojai veikti galėtų specialiose ekonominėse zonose. „Jie labiau linkę rinktis Vietnamo modelį, pagal kurį būtų investuojama į tam tikras pasirinktas bendroves“, – sakė jis.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad sakydamas savo kalbą, Kimas Jong Unas buvo itin atviras apie prastą šalies ekonominę situaciją ir poreikį tai pakeisti. Anksčiau apie tai kalbėti buvo vengiama.
Visai neseniai šioje šalyje lankėsi ir „Google“ valdybos valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas. Jo vykti į Šiaurės Korėją itin nepatiko JAV valdžios atstovams.
E. Schmidtas po vizito ragino Šiaurės Korėją suteikti interneto laisvę ir tikino, kad vizito metu vykusios diskusijos su Šiaurės Korėjos pareigūnais gali atvesti prie naudingų technologinių mainų.
Gali trukdyti ginkluotė
Tiesa, nors pastarieji ženklai leidžia tikėtis teigiamų pokyčių, pagrindiniu iššūkiu atsiverti Vakarams ir pasiekti sutarimą su Pietų Korėja lieka Šiaurės Korėjos ginklavimasis. Apie ginklavimosi politikos tęstinumą K. J. Unas užsiminė ir naujųjų metų kalboje.
Neaišku ir kaip seksis sutarti Pietų ir Šiaurės Korėjos vadovams. Naujoji Pietų Korėjos prezidentė Park Geun–hye yra duktė kariūno Park Chung–hee, kuriam būnant vadlžiojie 1961 – 1979 susiformavo stipri antikomunistinė ir proamerikietiška valdžia. Šiaurės Korėja keletą kartų mėgino jos tėvą pagrobti.
