Tyrime cituojamas Danijos kontržvalgybos pareigūnas, kuris tvirtina, kad tokia sabotažo strategija būtų įgyvendinta tuo atveju, jei Rusija ir Vakarai įsitrauktų į karinį konfliktą.
Norvegijos žvalgybos pareigūnas žurnalistams sakė, kad Kremlius šiai schemai teikia didžiulę svarbą – o kartu ir išteklius – ir ši operacija yra kontroliuojama tiesiogiai iš Maskvos.
Praėjusią savaitę pasirodė pirmoji Danijos „DR“, Norvegijos „NRK“, Švedijos „SVT“ ir Suomijos „Yle“ visuomeninių transliuotojų laida.
Transliuotojai teigia, kad Rusija kai kuriuos šnipinėjimo laivus Šiaurės jūroje užmaskavo žvejybos traleriais ir mokslinių tyrimų laivais. Pasak cituojamų žvalgybos šaltinių, laivuose yra povandeniniai stebėjimo įrenginiai, kurie gali būti naudojami nustatyti svarbioms vietoms, kurias Maskva laiko potencialiais taikiniais.
Danijos vyriausybė neseniai paskelbė oficialius dokumentus, kuriuose pirmą kartą išsamiai aprašyta, kaip Danijos gynybos patruliai rugsėjį užfiksavo 112 prie šalies krantų aptiktų Rusijos laivų nuotraukų, likus vos kelioms dienoms iki dujotiekio „Nord Stream“ sprogimo Baltijos jūroje. Sprogimo metu dujotiekis buvo sugadintas, o į aplinką pateko didelis kiekis dujų.
Vokietijos naujienų portalas „T-Online“ rugsėjį, likus kelioms dienoms iki sprogimo, pranešė apie Danijos patruliavimo operaciją. Portale teigiama, kad pakrovimo kranais ir nedideliu povandeniniu laivu aprūpinti Rusijos laivai plaukė už Danijos ir Švedijos radarų zonų.
Šiuo metu Danijos, Švedijos ir Vokietijos valdžios institucijos vykdo bendrą tyrimą dėl sprogimo. Nors akivaizdu, kad tai buvo planuotas išpuolis, nėra aišku, kas už tai atsakingas. Pasak tyrime dalyvavusio Švedijos prokuroro, pagrindinis scenarijus pagrįstas panaudoto sprogmens pobūdžiu: gana aišku, kad kad išpuolį surengė valstybės remiama grupė.
Pranešama, kad Vokietijos tyrėjai siekia išsiaiškinti, ar incidente negalėjo dalyvauti burinė jachta „Andromeda“ ir jos vidutinio dydžio įgula.
Šiaurės šalių transliuotojų tyrimas identifikavo tai, ką žurnalistai pavadino laivais vaiduokliais – laivus, kurie išjungia savo siųstuvus, taip norint nuslėpti buvimo vietą. Valdžios institucijos slapta klausėsi perimtų komunikacijų tarp laivų. Jų įrašus išgirdo ir tyrimą vykdantys žurnalistai.
Ypatingas dėmesys yra skiriamas „Admirolui Vladimirskiui“. Nors jis yra registruotas kaip ekspedicinis okeanografinis laivas, manoma, kad tai Rusijos šnipų laivas.
Neidentifikuotas buvęs Karališkojo karinio jūrų laivyno ekspertas sekė maršrutu, kuriuo „Admirolas Vladimirskis“ per vieną iš savo kelionių aplankė septynias vėjo jėgaines prie Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų krantų. Pasak jo pasakojimo, visą mėnesį savo siųstuvų neįjungęs laivas, priartėjęs prie vėjo jėgainių parkų, smarkiai sumažindavo savo greitį ir, panašu, šiose vietose užtrukdavo gana ilgai.
Prie šio laivo priėjęs žurnalistas buvo sutiktas balaklavą ir neperšaunamą liemenę dėvėjusio vyriškio, kuris, atrodė, su savimi turėjo automatinį šautuvą.
„UK Defence Journal“ lapkritį pranešė, kad tas pats laivas tą mėnesį buvo pastebėtas prie Škotijos krantų: jis įplaukė į Moray Firth įlanką, o vėliau buvo pastebėtas netoli Losimauto, kur yra Karališkųjų oro pajėgų patrulinių jūrų orlaivių parkas.
Prieš du mėnesius Nyderlandų žvalgyba perspėjo apie galimus bandymus sutrikdyti ar sugriauti jūrų infrastruktūrą, kai Šiaurės jūroje, netoli vėjo jėgainių parko, buvo pastebėtas Rusijos laivas, kuris, kaip manoma, rinko informaciją povandeniniams žemėlapiams.
Manoma, kad pernai prie Norvegijos krantų nutrūkęs povandeninis kabelis (pasak valdžios institucijų, šį incidentą galėjo lemti žmogaus veikla) taip pat gali būti susijęs su Rusijos vykdoma programa. Kiek anksčiau šį mėnesį Norvegija iš šalies išsiuntė 15 šnipinėjimu apkaltintų Rusijos pareigūnų.