Šiaurės Europos („Nord Stream“) dujotiekis, nusidrieksiantis Baltijos jūros dugnu ir sujungsiantis netoli Sankt Peterburgo esantį Vyborgą su Greifsvaldu Vokietijos šiaurėje, užmena sunkiai įmenamą mįslę: kokios gi naudos iš tikrųjų Rusija siekia gauti iš šio dujotiekio?
„Nord Stream AG“ konsorciumo, kurio 51 proc. akcijų turi Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“, vadovybė ne kartą yra pabrėžusi, kad Šiaurės Europos dujotiekis yra komercinis projektas. „Nord Stream AG“ duomenimis, šis projektas atsieis apie 5 milijardus eurų ir per artimiausius 15 metų kainuos net 15 proc. mažiau negu sausumos dujotiekis, einantis per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritoriją. Tačiau ekspertai vis garsiau kalba, kad Šiaurės Europos dujotiekio projekto įgyvendinimas kainuos ne 5, o 12 milijardų eurų, mat į šią sumą nėra įskaičiuoti eksploatavimo bei priežiūros darbų kaštai. Ir nors nereikės mokėti tranzito mokesčių, „Nord Stream“ atsieis tris kartus brangiau nei sausumos dujotiekis. Be to, Šiaurės Europos dujotiekio projekto kaina gali dar smarkiai išaugti, jei atliekant aplinkos poveikio įvertinimo studiją bus nustatyta, kad šis projektas daro didelę žalą Baltijos jūrai, ir „Nord Stream AG“ pagal ESPOO konvenciją privalėtų ją atlyginti.
Įgyvendindamas Šiaurės Europos dujotiekio projektą, „Gazprom“ iš esmės remiasi pigiomis dujomis ir konkurencijos Europoje stoka. „Gazprom“ teigimu, dujos į pirmąjį „Nord Stream“ dujotiekį bus tiekiamos iš „Južno-Ruskoje“ dujų telkinio. Šis telkinys jau yra ištirtas ir parengtas dujų gavybai, tad Rusija dujas išgaus gana pigiai. Į antrąjį „Nord Stream“ dujotiekį dujos turės ateiti, ko gero, iš Štokmano dujų telkinio, kuris yra geografiškai labai nepalankioje vietoje. Todėl dujų gavyba čia bus sudėtinga ir brangi ir tai lems, kad bent pusė „Nord Stream“ dujų Rusijai atsieis brangiai.
Be to, nors rimtos konkurencijos Rusijai ES dujų sektoriuje vis dar nėra, vis populiaresnės tampa suskystintos gamtinės dujos. Jų tiekimo kaina yra ženkliai mažesnė, o ir priklausomybę nuo Rusijos galima sumažinti jas importuojant iš Kataro, Norvegijos ir kitų šalių. Jungtinė Karalystė pastaruoju metu importuoja vis daugiau suskystintų gamtinių dujų. Tikėtina, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys.
Todėl Rusija didelės ekonominės naudos iš Šiaurės Europos dujotiekio tikėtis negali, juolab kad dujų poreikis Europoje dėl efektyvesnio energijos naudojimo nebeaugs taip, kaip buvo prognozuojama dar 1997 metais, pradėjus Šiaurės Europos dujotiekio projektą. Todėl, daugumos ekspertų teigimu, ekonominiu požiūriu Rusijai būtų buvę kur kas naudingiau padvigubinti Jamalo dujotiekio, einančio per Baltarusiją ir Lenkiją, pajėgumą, užuot stačius naują dujotiekį Baltijos jūros dugnu.
Tad abejotina „Nord Stream“ ekonominė nauda kelia vis didesnius įtarimus, kad Rusija šiuo projektu siekia ne ekonominių, o politinių tikslų.
Pirmiausia „Nord Stream“ projektas suteiks Rusijai daugiau politinės galios, kuria ji galės laisvai disponuoti per derybas su ES ir atskiromis ES šalimis. Rusijos politinė galia ypač išaugs visų trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos atžvilgiu. Įgyvendinusi „Nord Stream“ projektą, Maskva įgis galimybę grasinimus nutraukti dujų tiekimą į šias valstybes naudoti kaip politinio spaudimo priemonę. Ir nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pabrėžęs, kad Rusija yra patikima dujų tiekėja, pastarųjų 17 metų patirtis byloja ką kita: nuo 1991 metų Maskva buvo laikinai nutraukusi dujų tiekimą Rytų Europos šalims net 40 kartų.
„Nord Stream“ dujotiekis gali tapti Rusijai ne tik puikiu politinio spaudimo įrankiu, bet ir puikia priemone sutrikdyti bendrą ES energetikos politiką ir taip suskaldyti ES. Dėl vis didėjančios energetikos svarbos ES vienybė, o kartu ir stiprybė, labai priklausys nuo bendro energetikos sektoriaus sukūrimo. Tačiau tai padaryti bus labai sunku, nes jau dabar akivaizdu, kad „Nord Stream“ dujotiekis priešina atskiras ES valstybes, kuria jų santykiuose papildomą įtampą ir skatina jas energetikos problemas spręsti pavieniui.
Be to, „Nord Stream“ dujotiekio projektas gali tapti Rusijai gera priežastimi militarizuoti Baltijos jūrą. Kalbėdamas apie „Nord Stream“ dujotiekį, V. Putinas keletą kartų pabrėžė, kad jį patruliuoti yra svarbu ir kad pagrindinį vaidmenį čia galėtų vaidinti Rusijos laivynas. Dar daugiau nuogąstavimų kelia teorinė Rusijos galimybė dislokuoti aktyvius ir pasyvius sensorius Švedijos šnipinėjimo tikslais. „Gazprom“ valdybos vicepirmininkas Aleksandras Medvedevas į tokius ES būgštavimus atsakė, jog „juokinga manyti, kad dujotiekis šiais laikais gali būti naudojamas kaip šnipinėjimo priemonė“. Tačiau tampa visai nebejuokinga prisiminus, kad visai neseniai Rusija instaliavo optinius kabelius Jamalo dujotiekyje ir apie tai neinformavo Lenkijos vyriausybės.
Tad kol kas susidaro įspūdis, kad „Nord Stream“ projektas Rusijai duos daug daugiau politinės nei ekonominės naudos. Kaipgi kitaip galima paaiškinti tai, kad iki šiol „Gazprom“ nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kodėl tiesti „Nord Stream“ dujotiekį yra taip ekonomiškai naudinga, kad neverta net svarstyti jokių kitų dujotiekio alternatyvų?
Liudas Kolesinskas
