Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai supažindino su dirbtinio intelekto (DI) taikymu šiuolaikinėse kompiuterinėse sistemose, su DI metodų taikymu nuo žaidimų iki pramonės, filmų statymo. Botanikos sodo mokslininkai vedžiojo augalų paslapčių labirintais.
Elektra iš degtinės
Gamtos mokslų fakulteto docentas Alfredas Lankauskas stebino visus savo išradimais, demonstruodamas vandenilio galimybes: kaip iš jo pasigaminti elektros, pjaustyti geležį, virinti stiklą. Mokslininkas netgi žino, kaip iš degtinės pasigaminti elektros energijos!
O prieš keletą metų Šiaulių universitete apsilankęs ir su Alfredo Lankausko išradimais – Brauno generatoriumi ir vandenilinės plazmos reaktoriumi – susipažinęs ūkio ministras netgi išreiškė susirūpinimą, kad A.Lankausko plėtojamų taikomosios vandenilinės energetikos panaudojimo idėjų „nenusavintų“ didieji automobilių koncernai.
Susidomėjo ir užmiršo
Docentas A.Lankauskas neslėpė esąs pamalonintas ministro apsilankymo jo kuklioje laboratorijoje, kurioje jis net penkerius metus praleido kurdamas automobiliuką, maitinamą ekologiškiausiu kuru – vandeniliu, gaminamu skaidant vandenį, o į aplinką kaip šalutinis produktas išsiskiria tik vanduo. Bet čia pat pridūrė, jog aukštų valdžios vyrų dėmesio reikia ne jo asmeniui, o „vardan tos Lietuvos“.
Iki šiol, mokslininko nuomone, mokslas, inovacijos ir verslas gyvena skirtingose vertybių erdvėse. Verslas ir pramonė tarsi ir laukia inovacijų, bet nėra tos grandies, kuri jas sujungtų su mokslu. Nėra kas atliktų bandymus. Sovietmečiu tai darydavo projektavimo-konstravimo biurai, o dabar to imtis tenka tokiems pavieniams fanatikams kaip A.Lankauskas. Jie dažnai rizikuoja likti nesuprasti.
A.Lankauskas prisistato esąs provincijos keistuolis. Mokslininkas prašo jo nevadinti išradėju. Sako, viso labo esu tik techninis kūrėjas, o jo tikslas – pažadinti žmones, nuo kurių sprendimų priklauso energetikos politika. „Tai, ką aš darau, nėra kažkas naujo ir dar negirdėto. Veikiau tai yra senų išradimų priminimas. Galime ginčytis kiek norime, bet aš neabejoju, jog ateitis priklauso vandenilio amžiui. Buvo akmens amžius, paskui atėjo bronzos, neišvengiamai ateis ir vandenilio. Kada tai atsitiks? Kai tam subręs ekonominė situacija, kai išseks iškasenų šaltiniai. Bet kuriuo atveju tam būtina ruoštis dabar“, – vandenilio amžių pranašavo A.Lankauskas.
Deja, ministro pagarba mokslininkui tuo ir baigėsi. Pasidžiaugė ir pamiršo. Nejaugi taip niekas ir nepasikeitė tuo klausimu iki šiol? „Nebent į blogąją pusę“, – atsiduso mokslininkas.
Reikia valstybės požiūrio
Vandeniliu varomam automobiliukui (valst. Nr. GMF 101: Gamtos mokslų fakultetas, 1 serija, pirmas automobilis) A.Lankauskas su komanda reikiamų medžiagų ieškojo netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, elektros variklį unikaliam vandenilio energijos varomam automobiliui rado sendaikčių turguje. Šis pasirodė esąs išimtas iš karinio lėktuvo. Paskui sukūrė lengvą plastikinę kėbulo konstrukciją. Iš pradžių buvo norėta tam panaudoti serijinį automobilį, bet paskaičiavus paaiškėjo, kad jis būtų per sunkus. Sugaišę penketą metų, vandeniliu varomą automobilį A.Lankauskas bei jo komanda visuomenei pristatė prieš ketverius metus – 2008-aisiais.
Pasak mokslininko, užsienio šalyse tokie automobiliai nėra didelė naujiena. Kalifornijoje jau važinėja tokie ar bent panašūs bandomieji automobiliukai, Hamburge jau yra dešimtys tokių autobusų. Savo ambicingų planų neslepia ir kitos šalys. A.Lankauskas sakė, jog sukurti patį automobiliuką nesunku. Daugiausia problemų kyla tada, kai reikia pakeisti valstybės mąstymą.
„Gali sukurti automobilių nors ir šimtą, bet jie nevažiuos, jei nebus degalinių, kuriose bus prekiaujama vandeniliu. Štai norvegai šalia 700 km savo autostrados jau kuria vandenilio degalinių tinklą“, – sakė A.Lankauskas. Tokių degalinių tinklai ypač plečiasi ten, kur yra vėjo ir saulės jėgainių.
Mokslininkas guodžiasi, kad Lietuvoje jis neturi galimybių išbandyti savo automobiliuko: neregistruotos transporto priemonės į kelią neišleisi, o po arimus ar ganyklas su ja nesivažinėsi. Tad dabar jis savo automobiliuką naudoja tik kaip mokymo priemonę studentams. Ir neabejoja, kad ateitis priklauso būtent vandenilio energija varomiems varikliams.
Brauno generatorius
Docentas šmaikštauja ne vieną automobilį paaukojęs savo projektų įgyvendinimui. Vienas iš tokių – generatorius, kuris gamina Brauno dujas – vandenilio ir deguonies mišinį. Kartu su benzino ir oro mišiniu jos gali būti tiekiamos į vidaus degimo variklį. Mokslininkas mano, kad tai padės sutaupyti apie 20 proc., o gal ir 50 proc. kuro, be to, gerokai sumažės išmetamųjų dujų tarša, nes vandenilio degimo greitis yra iki 10 kartų didesnis nei benzino.
Šis A.Lankausko išradimas patrauklus tuo, kad Brauno generatorių galima panaudoti bet kuriame šiandienos automobilyje. Visa įranga montuojama bagažinėje ir užima tik nedidelį jos kamputį. Bandomuoju automobiliu A.Lankauskas ketina riedėti autostrada Kaunas–Klaipėda. Į vieną pusę automobilis riedės varomas tradiciniu benzinu, o atgalios benzinas bus „pagardinamas“ Brauno dujomis. Tuomet ir būsiąs aiškus efektas. „Net negatyvus rezultatas irgi yra rezultatas“, – entuziastingai nusiteikęs kalbėjo mokslininkas. Optimizmą kelia ir tai, kad ES tokius ieškojimus jau įrašo į savo prioritetus.
Kvailystės užvaldė
A.Lankauskas prisipažino, kad vandenilio energetika jis susidomėjo labai seniai. Vilniaus universitete skaitė paskaitą lietuvių kilmės amerikietis mokslininkas Algirdas Avižienis, kuris dirbo NASA kosminėse programose.
„Taip ir įstrigo. Bet kai, ieškodamas vietos po saule, apie vandenilio energetiką prasitariau vienam mokslo autoritetui, jis man patarė: „Žinai ką, jaunuoli, mesk tas kvailystes iš galvos ir pradėk dirbti rimtą darbą, – prisiminė A.Lankauskas. – Rimtą darbą dirbau, bet kvailysčių nemečiau. Bėgant metams, atsirado internetas, prisisiunčiau įvairiausios man reikiamos medžiagos, net prietaisus iš Amerikos. Pradėjau nuo eksponatų, perėjau prie bandymų ir taip sukonstravau. Kiek laiko tylėjau. Bet paskui teko prasitarti, nes ir pinigų šiek tiek buvau išleidęs. O dabar reikia žengti dar toliau. Reikia, kad tos kvailystės pradėtų tarnauti visiems.“
Nenuleidžiantis rankų mokslininkas yra išleidęs ir knygutę „Kaip pačiam pasigaminti modernią saulės ir vėjo jėgainę“. Gi reikėsią energijos vandeniliui gaminti.
Nijolė Petrošiūtė
