Lina ABROMAVIČIENĖ
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje rugpjūčio viduryje sėkmingai atlikta intraveninė trombolizė, kuri išgelbėjo 35 metų Pakruojo rajono Pamūšio kaimo gyventoją, vakar spaudos konferencijoje pranešė ligoninės atstovai. Pajutęs silpnumą dešinėje kojoje ir rankoje jaunas vyras nieko nelaukdamas savarankiškai nuvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kadangi ūminio išeminio insulto gydymui svarbi kiekviena minutė, medikų teigimu, vyras skubėjo ne be reikalo – jei greitosios pagalbos medikai jauną vyrą būtų pirmiausiai vežę į Pakruojo ligoninę, kurioje neteikiama neurologo konsultacija, žmogus būtų likęs neįgalus. Belieka pasidžiaugti, kad jau ketverius metus Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taikoma intraveninė trombolizė pasiteisino jau devintą kartą.
Laikas nuo simptomų pradžios – svarbiausia
Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė sako, kad sunku apsispręsti dėl paciento likimo kai visiškai nėra laiko delsti. Vaidui buvo pasiryžta daryti intraveninę trombolizę, nes jo būklė atitiko taikomo metodo reikalavimus: jis neturėjo gretutinių ligų, nebuvo užgaištas laikas, pacientas buvo sąmoningas. „Iš tyrimų buvo aišku, kad netaikant intraveninės trombolizės pacientą būtų ištikęs visiškas paralyžius ar net baisiau“, - sako S. Ščeponavičiūtė.
Pasak gydytojos, nuo simptomų pradžios iki gydymo neturi būti praėję daugiau nei 3 valandos. Ir šiuo atveju įvertinus, kad pacientui išeminis insultas, buvo skubiai atliekami laboratoriniai tyrimai, kompiuterinė tomografija. Galutinį sprendimą dėl intraveninės trombozės metodo taikymo priima gydytojas neurologas ir reanimatologas. Jei nors vienas tyrimas neatitinka metodo taikymui keliamų reikalavimų, procedūra neatliekama ir pacientas gydomas kitais būdais.
„Deja, intraveninė trombolizė gali būti atlikta ne visiems ligoniams, kol kas ji atliekama tik nedidelei daliai pacientų, sergančių ūminiu išeminiu insultu. Vyresniems žmonėms trombolizė dažniausiai netaikoma dėl galimų komplikacijų“, - sako S. Ščeponavičiūtė.
„Viena aišku, kad jei žmogus pasijunta blogai, jam sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva, pykina, užsikerta kalba, nusilpsta galūnės, reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti insulto požymiai“, - įspėja gydytoja.
Naujas metodas
Lietuvoje intraveninė trombolizė taikoma nuo 2002 metų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė sako, kad labiausiai medikai džiaugiasi sėkmingais gydymo būdais ir jų taikymu. „Pacientai turi norėti pasveikti, o mūsų pareiga stengtis, kad jie pasveiktų. Šiuo atveju Vaidui mes suteikėme skubią pagalbą, kuri buvo veiksminga. Reikia pripažinti, kad intraveninė trombolizė naudojama visame pasaulyje jau daug metų, tačiau Šiauliuose pradėta taikyti visai neseniai. Daug žinojome apie šį metodą, tačiau nebuvo paruoštos gydymo strategijos, trūko praktikos“, - pasakoja V. Makštutienė.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo 2009 metų sėkmingai atliktos 9 tromblolizės. V. Makštutienė teigia, kad ne visada susiklosto palankios aplinkybės, kai pacientui būtų galima šį metodą taikyti. Neretai koją pakiša laikas arba gretutinės lėtinės ligos.
„Intraveninės trombolizės gydymo metodas nėra sudėtingas, tačiau kad būtų nuspręsta jį taikyti, reikia visą parą veikiančios tarnybos, kurioje dirbtų speciali gydytojų komanda. Pats metodas nesudėtingas, tačiau jį taikant gali grėsti ir komplikacijos, apie kurias visada yra informuojamas pacientas, ir jo artimieji“, - teigia V. Makštutienė.
Trijų gydytojų komanda
Taikant intraveninę trombolizę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba trys gydytojai: Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja terapeutė Vitalija Miliuvienė ir Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas reanimatologas Dalius Valūnas. Anot gydytojo D. Valūno, pagrindinis trombolizės atlikimo tikslas – ištirpinti trombą arbą embolą užsikimšusioje galvos smegenų arterijoje ir tokiu būdu atkurti kraujotaką bei sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje. Intraveninei trombolizei naudojamas rekombinacinis žmogaus audinių plazminogeno aktyvatorius. „Kurį laiką paciento kraujas nekreša. Labai rizikinga, jei prieš tai pacientui buvo atlikta operacija ar jis turėjo žaizdų, nes krešėjimo reakcija organizme tuo metu yra neveiksni“, - sako D. Valiūnas.
Taikant intraveninę trombolizę komandoje dirba Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja terapeutė Vitalija Miliuvienė ir Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas reanimatologas Dalius Valūnas.
