Šiaulių profesinio rengimo centre Prekybos ir verslo skyriuje – neįprasti mokiniai. Nuo 26-rių Aušros iki 61-nų Antano. Mokytis sandėlininko specialybės grupė surinkta iš nakvynės namų. Prieglaudų gyventojai sako, kad apie galimybę mokytis profesijos sužinojo, kai mokytojai apsilankė jų nakvynės kambarėliuose.
„Atėjo, pasiūlė, aš gyvenu šeimų namuose, buvo galimybė per trumpą laiką baigti mokslus ir įgyti profesiją, kurios neįgijau, kai buvo laikas“, – pasakojo mokinė iš prieglaudos Aušra.
Kitas mokinys iš prieglaudos Gintaras tikino, kad jis apsigyveno laikino apgyvendinimo namuose, nes krizės metu neteko darbo. Jis taip pat nutarė mokytis naujos veiklos.
Šiaulių profesinio rengimo centro prekybos ir verslo skyriaus vadovė Renata Veršinskienė sako, kad kiekvieną mokinį iš nakvynės namų teko kone už rankos atsivesti. Vedėja pati ėjo įkalbinėti mokinių, kitaip nieko nebūtų buvę.
„Su pagalba socialinių darbuotojų, kurie dirba ten, buvo galima surasti tuos žmones ir prikalbinti, kad ateitų į mokyklą ir galėtų būti paklausūs darbo rinkoje", – pasakojo ji.
Iki mokyklos pasiūlymo prieglaudų gyventojai tyliai kentė skurdą iš minimaliausių pašalpų ir galvojo, kad išėjimas į visuomenę ne jiems. Gėdijosi savo skurdo ir atskirties.
„Pirmą dieną išsigandęs atėjau. Patiko. Antrą dieną vėl atėjau, vėl patiko. Trečią dieną jau kaip babytė į bažnyčią, noriu eiti… čia vedėja Renatėlė", – sakė mokinys iš prieglaudos Leonas.
O mokytoja Ona Čerbauskienė negali atsidžiaugti sumanymu mokyti benamius profesijos. Sako, šie žmonės į gyvenimą taip kabinasi, kad patikėti sunku.
„Labai gerai jaučiuosi, nes matau, kad jie tiesiog ryja mane, kaip jie nori daug sužinoti, kaip jiems įdomu, jeigu pavyks juos įdarbinti, jausimės visi pakylėti", – kalbėjo O. Čerbauskienė.
Na, o kaip sekasi mokytis, kalba patys mokiniai. Pasirodo, ir 26-erių Aušrai, ir gerokai vyresniam jos grupiokui sunkiausia dirbti kompiuteriu.
„Su kompiuteriu nelabai draugauju. Bet jau pradedu draugauti. Nežinau, kad ir jauna, bet reikia mokytis, viskas pasimiršo", – atviravo Aušra.
Iš 7 žmonių grupės iš prieglaudos mokytis nebevaikšto tik vienas. Pritrūko pasitikėjimo savimi. O kad kiti pabaigtų sandėlininko profesijos kursą, mokykla net dovanų šiai išskirtinei grupei sugalvojo, skanių dovanų.
„Mes esame prekybos ir verslo skyrius, bandelės, visa kita, mes atsakinga bendruomenė. Žinodami tų žmonių situaciją, bandome meilę mokslui paskatinti per maistą", – pasakojo R. Veršinskienė.
Sandėlininkų profesijos mokytis kiekvieną šių benamių už rankos atvedusi skyriaus vedėja Renata jau ir su darbdaviais kalbėjosi. Turi pažadą, kad bent jau pirmoji mokslus baigusi grupė bus įdarbinta garantuotai. Leonas negali patikėti savo ausimis, kad pagaliau atsispirs nuo skurdo duobės dugno.
Šį benamių profesinį mokymą remia Europos Sąjunga. Projekto Šiaulių profesinė mokykla ėmėsi pirmą kartą.
