Penki buvę šiauliečiai verslininkai artimiausiu metu turėtų stoti prieš Šiaulių miesto apylinkės teismą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame šiauliečiai kaltinami dokumentų klastojimu, neteisėta veikla bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Apskaitoje – išgalvotos prekės
Karuselinis metodas – neteisėtas buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas, į kurį galėjo būti įsitraukę ne tik šiauliečiai, bet ir broliai latviai. Šįsyk žalos šalies biudžetui nepadaryta - prekių, kaip pridėtinės vertės objekto, Lietuvoje nebuvo.
„Šiauliečių vadovaujamos įmonės savo apskaitoje fiksuodavo neegzistuojančias buitinės technikos, mobiliųjų telefonų ir jų priedų, kompiuterių ir jų dalių pirkimo ir pardavimo operacijas su Latvijoje registruotomis įmonėmis. Iš viso išgalvotų prekių Latvijos įmonės pardavė už daugiau kaip 15,6 milijono litų, o prekiaujant vadinamuoju karuselės metodu visos prekės tariamai buvo parduotos toms pačioms latvių bendrovėms", - skelbia FNTT Šiaulių skyriaus atstovai.
Direktoriai – tik dėl parašų?
Kaip manoma, organizuota grupuotė susiburti galėjo dar 2007-aisiais. Iškart po to šiauliečiai įsigijo dvi mieste registruotas uždarąsias bendroves. FNTT Šiaulių skyriaus atstovai kaip galimą grupuotės organizatorių įvardija 41-erių metų šiaulietį R. E. Atskleidžiami ir dar du nariai: 58-erių metų V. B. ir 46-erių metų A. Z. Vienos iš bendrovių direktore tapo organizuotos grupės nario pažįstama moteris. Jai už atlygį atvežta pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Dar vienai bendrovei vadovo A. Z.
Skelbiama, kad įmonės buvo įsigytos siekiant už piniginį atlygį gaminti netikrus bendrovių dokumentus, imituoti vykdomą legalią įmonių veiklą.
Maustė mokesčių inspektorius?
„Biznio„ sukėjai, matyt, stengėsi mėtyti pėdas. „Tyrėjai nustatė, kad organizuotos grupės nariai kaip įmanydami stengėsi slėpti neteisėtą įmonių veiklą: samdė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų firmas, deklaravo pirkimo–pardavimo sumas, nuomojo patalpas, kuriose neva turėjo būti sandėliuojamos prekės“, - neslepia FNTT Šiaulių skyriaus atstovai.
Įmonių veikla buvo susidomėję ir mokesčių inspektoriai - kilus įtarimams, kad sudarinėjami sandoriai gali būti ir neteisėti, dalyvaujant Mokesčių inspekcijos darbuotojams, prekės atvežtos ir iškrautos nuomojamame sandėlyje. FNTT Šiaulių skyriaus atstovai atskleidžia, kas galėjo vykti po mokesčių inspektorių vizitų.
„Iš karto po patikrinimo išrašyti pardavimo dokumentai ir prekės išsiųstos atgal į Latviją. Užfiksuota, kad į antrosios bendrovės sandėlį prekės visai nebuvo atvežtos, o trečioji bendrovė neturėjo nei prekių, nei patalpų joms sandėliuoti", - teigia FNTT Šiaulių skyriaus atstovai.
Dokumentuose – mirusiųjų parašai
Nustatyta, kad prekės tariamai įsigytos iš septynių Latvijos bendrovių. Vėliau prekės „karusele" grąžintos atgal į Lenkiją. Įtariama, kad nuo šios sumos Latvijoje galėjo būti išvengta mokėti pridėtinės vertės mokestį. O jis nemenkas – procentu didesnis už mūsų šalies PVM.
„Kai kurių įmonių, kurių vardu buvo įforminti prekių pardavimai iš Lietuvos, vadovai dokumentų išrašymo ir pasirašymo metu buvo mirę, o kiti nurodė dokumentų nepasirašinėję ir sandorių nevykdę. Tik kelių latviškų firmų, tariamai pardavusių prekes į Lietuvą, atsakingi asmenys apklausų metu parodė, kad prekes realiai pardavė, nors buvo surinkta svarių įrodymų, paneigiančių tokius faktus", - apie verslininkų machinacijas skelbia FNTT Šiaulių skyriaus atstovai.
Banko sąskaitas valdė latviai
Šiauliečių atidarytas bendrovių sąskaitas realiai valdė latviai. Jiems patikėti iš banko paimti sąskaitų valdymo kodų generatoriai. Pareigūnai teigia patikrinę IP adresus. Nustatyta, kad prie bendrovių banko sąskaitų jungtasi tik Latvijoje.
Banko sąskaitas taip pat galėjo valdyti tik latviai: jie darė pavedimus bei perduodavo šiauliečiams pasirašyti pagamintus netikrus dokumentus. Atskleidžiama, kad lietuviai „verslininkai" už paslaugas latviams gaudavo ir tarpusavyje pasidalydavo nuo prekių apyvartos priklausantį 1–2 procentų mokestį. Jį grynaisiais pinigais iš latvių galėjo paimti grupuotės organizatoriumi įvardijamas šiaulietis R. E.
Anot FNTT Šiaulių skyriaus atstovų, jei teismas įrodytų šiauliečių kaltę, jiems grėstų laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Karuselinio metodo kūrėjai – ne tautiečiai
„Gavus operatyvinę informaciją maždaug trejus metus stebėti sandoriai„, - apie atskleistą nusikaltimą „Šiaulių naujienoms“ pasakojo FNTT Šiaulių skyriaus viršininko pavaduotojas Darius Grubliauskas. Ne visų kaltinamųjų biografija švari. Anot FNTT atstovo, vienas iš kaltinamųjų – A. Z. praeityje jau teistas už kontrabandą.
„Karuselinis metodas buvo populiarus 2008-aisiais, dabar tokių atvejų mažiau", - pastebi D. Grubliauskas. Tai esą galima būtų sieti ir su aktyviu Šiaulių pareigūnų bendradarbiavimu su kitų šalių pareigūnais. Šįsyk FNTT Šiaulių skyriaus pareigūnai taip pat plušo ne vieni – jiems talkininkavo Latvijos teisėsaugos institucijų pareigūnai ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai.
Minėto sukčiavimo būdo pirmtakais lietuvių nepavadinsi – A. Grubliausko žiniomis, jis buvo populiarus visoje Europoje.
Asta VOLKOVAITĖ
