Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiaulių universiteto bibliotekoje atidaryta kunigo Mariaus Dyglio suvenyrinių antspauduotų vokų ir pašto ženklų kolekcijos paroda, skirta didžiajam pasaulio piligrimui šv. Jonui Pauliui II. Iš viso kolekcijoje 416 vokų iš įvairių pasaulio šalių su šventojo atvaizdais.
Lietuvai artimas šventasis
Į parodos atidarymą atvykęs vyskupas Eugenijus Bartulis džiaugėsi, kad į Šiaulius atkeliavo kolekcija apie šv. Joną Paulių II. „Tai iš tiesų unikali kolekcija Lietuvoje, galbūt net ir Europoje, kadangi M. Dyglys plačiai bendraudamas su visu pasauliu rinko eksponatus“, - sakė vyskupas. Pasak jo, Popiežiaus asmenybė visiems yra artima, šiauliečiai jį vizito Lietuvoje metu matė iš arti, sveikinosi.
M. Dyglys šv. Jono Pauliaus II šventumu buvo įsitikinęs dar studijų laikais. „Prieš keletą metų studijuodamas Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje visiškai buvau įsitikinęs, kad šv. Jonas Paulius II yra tikrai šventasis. Šventumą jis skleidė keliaudamas po pasaulį. Buvau davęs įžadą: jeigu Popiežius bus bažnyčios kanonizuotas, paskelbtas šventuoju, tikrai jo garbei surengsiu parodą – surinksiu visus pirmos dienos vokus suvenyrinius, antspauduotus tose šalyse, miestuose, kuriuose jis lankėsi, ir parodysiu brangiausiam miestui. Tas įžadas ir išsipildė“, - kalbėjo M. Dyglys.
Popiežius piligrimas
Kaip pasakojo M. Dyglys, šv. Jonas Paulius II apaštalinėse kelionėse virto „popiežiumi piligrimu“, kuris keliavo po pasaulį skelbdamas Evangeliją. Per 26 pontifikato metus Jonas Paulius įvykdė 104 tarptautines keliones, aplankydamas 129 šalis ir 617 miestų. Vienas iš jų yra Šiauliai ir įžymusis Kryžių kalnas. Šių vizitų metu Popiežius paskelbė 2382 kalbas ir įveikė daugiau nei milijoną kilometrų. Be šių tarptautinių kelionių įvyko 146 kelionės Italijoje.
Pirmoji Šventojo Tėvo tarptautinė apaštalinė kelionė buvo 1979 m. sausio 25–vasario 1 dienomis. Tai buvo vizitas į Santa Domingą Meksikoje ir Bahamus. Paskutinė šventojo kelionė – 2004 m. rugpjūtį į Lurdą. Pasak kunigo, Popiežiaus piligrimysčių tikslas ne visada būdavo šalys, kurių gyventojų daugumą sudaro katalikai: pavyzdžiui, Mongolijoje ar Azerbaidžane katalikų tikėjimą išpažįsta nedidelė dalis gyventojų. Kai kurių tarptautinių kelionių tikslas buvo susitikimas su jaunimu Pasaulinėse jaunimo dienose. Jonas Paulius II 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis viešėjo Lietuvoje, kuri buvo ką tik atgavusi nepriklausomybę. Jis buvo pirmasis istorijoje Lietuvą aplankęs popiežius.
Jono Pauliaus II tarptautinės kelionės liudijo Šventojo Sosto siekį plėtoti santykius viso pasaulio mastu. Kita vertus, šie vizitai pabrėžė vietinių bažnyčių vaidmenį Visuotinėje bažnyčioje. „Šiame dinamiškame judėjime iš centro į periferiją Popiežiaus kelionės buvo „autentiška piligrimystė į gyvą Dievo tautos šventovę“. Šį pasirinkimą pagimdė troškimas liudyti ir skelbti pasauliui evangelinę žinią. Dėl to Jonas Paulius II taip išplėtė tarptautinių kelionių geografiją, o jo įpėdiniai tęsia šią liniją“, - sakė M. Dyglys.
Popiežiui skirta daugiausiai pašto ženklų
Kaip pasakojo M. Dyglys, nė vienai asmenybei nėra skirta tiek daug pašto ženklų, kaip popiežiui Jonui Pauliui II. Visi vokai ir pašto ženklai – savotiškai įdomūs.
„Pašto ženklams daugeliu atvejų panaudojamos fotografijos. Matome Šv. Petro bazilikoje laikantį Mišias, laiminantį tikinčiuosius, per audiencijas, besimeldžiantį ir pavargusį, linksmą ir susimąsčiusį, geraširdį ir temperamentingą. Dažniausiai Popiežius vaizduojamas lankomų šalių gamtos fone, to meto įvykių kontekste. Pašto ženkluose atsispindi vieną ar kitą šalį kamuojančios nelaimės, sausros, badas, ligos“, - kalbėjo kunigas.
Eksponatuose ryškus Popiežiaus dėmesys ir meilė švč. Mergelės Marijos šventovėms visame pasaulyje, ypač Čenstakavos ir Vilniaus Aušros vartų madonoms. Panaudojami Lotynų Amerikos, Azijos šalių šventyklų švč. Mergelės Marijos stebuklingieji paveikslai, taip pat ir pasaulyje žinomi šedevrai. „Reikia atkreipti dėmesį į simboliką, pradedant šv. Petro raktais, kardinolų bei Popiežiaus herbais ir baigiant tikėjimo simboliais: kryžiumi ir Šventąja Dvasia. Popiežiaus herbas vaizduojamas Kanados, Liuksemburdo, Čilės, Lichtenšteino, Austrijos, Zambijos ir kitų valstybių pašto ženkluose. Retai, bet naudojamos ir Popiežiaus parašo faksimilės (Vatikano, Belizo, Lenkijos, Pietų Korėjos, Austrijos ir Lesoto ženkluose). Pašto ženklų atspauduose taip pat populiarus pastoralas – ganytojo lazda“, - sakė M. Dyglys.
Pirmasis vokas M. Dyglio rankose atsidūrė, kai jam buvo 9-eri. „Man brangiausias vokas gautas būnant 9-erių, 1991 m. Įdomus adresas – Lietuva buvo dar „SSSR“. Tai pats pirmasis eksponatas, kuris man pats brangiausiais, bet kurio vertė pati mažiausia“, - sakė kunigas. Pasak jo, kolekcijos vienas nebūtų surinkęs – daug pagalbos jis sulaukė iš esperantininkų klubo.
„Sunkiausia buvo gauti voką iš Libano. Bet jį gavau. Dar neturiu, nes sunkiausia gauti 1999 m. išleistą Gruzijos, Tbilisio voką. Tai jau retas vokas. Bet viskas įmanoma. Vienas įdomesnių vokų – keliavęs po pasaulį su olimpiniu deglu, kuriame jau nebėra vietos papildomam antspaudui“, - įdomesniais kolekcijos faktais dalijosi kunigas.
