Anot jos, tam sąlygas sudarė Seimo birželį priimtas sprendimas į Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme numatytą viešųjų objektų sąrašą įtraukti ir laidojimo vietas.
Taip pat nustatyta, kad pripažinus kapines ar kapus propaguojant totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologiją, jiems negaliotų kultūros paveldo apsauga.
Tuo remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad šis pripažintų, jog Šiaulių miesto centre esanti Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (kapinės) propaguoja totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas.
„Kai kurios Lietuvoje esančios Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos įrengtos siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Karių palaikai buvo tendencingai ir apgalvotai perkeliami į miestų, miestelių reprezentatyviausias vietas, žmonių santalkos ir traukos centrus tam, kad žmonių sąmonėse įsigalėtų dėkingumo ir moralinės skolos okupantams jausmas“, – teigiama Šiaulių mero rašte.
Anot jo, karių palaikų perkėlimui pritaria ir šiauliečiai. Jų teigimu, karių palaikus būtų galima perkelti į labiau tinkamą vietą – į Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių kapines, esančias šalia Ginkūnų kapinių.
Šiaulių centre, katedros prieigose, esanti karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jame nurodyta, kad ten palaidoti 52 Sovietų Sąjungos kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare.
