Danų kapitalo įmonė „Saerimner“, ketinusi Šiaulių apskrityje statyti apie dvidešimt milžiniškų kiaulių kompleksų, nusvilo sparnus ir laikinai aptilo. Tačiau srutomis toliau nuodijami apskrities žmonės ir žemė, rašo "Šiaulių kraštas".
Dviejų nulių bauda
Trečiadienį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas baigė rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą Kelmės rajone Kiškonių kaime kiaules auginančios UAB „Sajas“ — dukterinės daniško kapitalo bendrovės “Saerimner“ — ekologui Pranui Jurkaičiui.
Rugsėjo 13 dieną Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje tekantys Vengrės ir Gryžuvos upeliai „pamaitinti“ kiaulių srutomis. Vengrės upelis kliokė srutomis. Srutos į upelį pateko iš kanalo, pro kurį žarnomis kelis kilometrus pumpuojamos į laistomus laukus. Dirva buvo per šlapia, srutos nespėjo susigerti į žemę ir teršalai pasklido po apylinkes.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistė Cilistina Bogušienė patikino, kad dėl „pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“ P. Jurkaičiui gali būti skirta bauda nuo 200 iki 400 litų.
C. Bogušienė patikslino: dviejų nulių bauda — iš asmeninės ekologo kišenės. Bendrovei už padarytą aplinkai žalą bus skirta atskira bauda. Kiek įkainos milijonus „vartančios“ įmonės prikiaulinimą? Pasak specialistės, suma bus paskaičiuota pritaikius formules gal po mėnesio.
Draugiški patapšnojimai
Kelmės ir Pakruojo — daniškų kiaulidžių koncentracijos rajonų — aplinkos apsaugos agentūrų vadovai draugiškai nusiteikę kiaulininkų atžvilgiu. Tai paaiškėjo po to, kai ir Irena Sirusienė, Kelmės agentūros vedėja, ir Eugenijus Gūra, Pakruojo agentūros vedėjas, išsijuosę tikino — jokių avarijų ir kenksmės aplinkai iš kiaulidžių nepasitaikę.
E. Gūra tikino, kad su „Saerimner“ kiaulidėmis Pakruojo rajone iš viso jokių įvykių nebuvę. Na, nebent įvykiu galima vadinti prieš maždaug penkerius metus iš “Mūšos“ komplekso nebenaudojamų rezervuarų, kurie priklauso ūkininkui ir “Saerimner“ partneriui Rimantui Pašakinskui, buvo į aplinką patekę teršalų.
Po tokių paaiškinimų imi tikėti liudytojų pasakojimais, kad danų bendrovės vadovai rajonų aplinkosaugininkams draugiškai tapšnoja per petį ir vadina vardais. Antraip — draugai ar bičiuliai?
Priešprieša
Protestų banga ne kartą buvo nusiritusi ir iki Vilniaus valdžios. Vyko teisminiai procesai, kuriuose susirėmė kiaulidžių priešininkai ne tik su „Saerimner“ bet ir su politikais.
Vyriausybė po šių protestų uždėjo apynasrį kiaulidžių statytojams — sumažino leistiną vieno komplekso kiaulių skaičių.
Ir Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius, ir Pakruojo meras Saulius Gegieckas dabar taip pat pripažino — danų kiaulininkai stabtelėjo dėl didelio visuomenės pasipriešinimo.
Tačiau jų požiūris į kiaulidžių plėtrą nepasikeitė.
Meras K. Arvasevičius buvo atviras: „Kodėl daniškos kiaulidės smirdi, o lietuviškos ne? Tai verslo interesų susikirtimas. Tokį ažiotažą sukėlė pavieniai žmonės, vykdydami verslo užsakymą. O ką bobutės šneka apie daniškas kiaules manęs nejaudina“.
Pakruojo rajono meras S. Gegieckas patikino: danai po protestų aprimo, bet ateis laikas, bus surasta vieta ir rajone bus pastatytas dar vienas didžiulis daniškas kiaulių kompleksas.
Rita Žadeikytė
