Salmoneliozės protrūkiai
Iki liepos 18 d. iš viso užregistruota 11 susirgusiųjų asmenų (7 Šiaulių rajono ir 4 Šiaulių miesto gyventojai). Susirgimai registruoti įvairiose šeimose, kurios tarpusavyje nesusijusios giminystės ar kitais ryšiais.
Pirminiais duomenimis, protrūkio priežastimi įtariami vienoje Šiaulių rajono konditerijos įmonėje gaminti tortai. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas.
Pernai salmoneliozės protrūkių, kilusių dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės, išvengta. Prieš dvejus metus Šiaulių mieste sirgo 13 asmenų, 2011 m. – sirgo 35 asmenys Šiaulių apskrityje.
Per š.m. I-ąjį pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruoti 37 salmoneliozės atvejai, iš jų Šiaulių mieste – 20 atvejų, Šiaulių rajone – 9 atvejai. Bendras registruojamų atvejų skaičius yra panašus kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Ką reikėtų žinoti apie salmoneliozę?
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: vištieną, kalakutieną, kitą mėsą, žalius kiaušinius. Taip pat kreminius konditerijos gaminius, ypač pavojingi, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu.
Jeigu maistas ruošiamas pažeidžiant technologinius, higieninius reikalavimus, ypač maisto gamybos, viešojo maitinimo įstaigose, kai naudojamas bendras inventorius, įranga, indai, plautuvės, bendri šaldytuvai, nesilaikoma asmens higienos po žaliavų apdorojimo salmonelės „įnešamos“ į paruoštus maisto produktus ir bereikia vieno – šilumos (>20 o C) ir laiko (bent 1 val.), kad ligos sukėlėjai pasidaugintų.
Bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina, jei maistas laikomas šaltai. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje “atitirpusios” salmonelės atgyja ir gali būti ligos priežastis. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant (verdant, kepant) maistą, salmonelės jame žūsta.
Šiuo metų laikotarpiu perkant maisto produktus būtina atkreipti dėmesį, ar jie tinkamai laikomi, ar nepasibaigęs jų realizacijos terminas. Itin atsargiai rinktis tokius maisto produktus, kaip kreminiai pyragaičiai, tortai. Nesaugu vartoti maistui nevirintą pieną, grietinę, varškę, čeburekus ir kt. maisto produktus pirktus iš atsitiktinių asmenų gatvėse, pakelėse, turgavietėse, nes neaišku kaip ir iš ko jie pagaminti, kokiomis sąlygomis, kokioje taroje laikomi.
Rekomendacijos, kad liga neužkluptų
Dažniausiai rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo, kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra, todėl gyventojams rekomenduojama:
- gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Nustatyta, kad kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78o C, mikrobai žūva. Todėl pravartu matuoti temperatūrą bet kokio kepsnio, apkepo su kiaušiniais viduje. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina virti ar kitaip šiluminiai apruošti.
- maistą gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Todėl gaminant maistą, kuo dažniau plauti rankas, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
- nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
- didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu. Todėl visada plaukite rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
- vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
- ypatingai gerai reikėtų plautis rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga, arba patys turite žarnyno funkcijos sutrikimų.