Lietuvoje yra net 73 Pavasario gatvės. Šiaulių pakraštyje nusidriekusi Pavasario gatvelė – tarp jų bene trumpiausia, bet pastaruoju metu tikrai garsiausia. Nes dėl korupcijos skandalo Pavasario gatvėje du Šiaulių politikai nuteisti po 4 pavasarius sutikti už grotų.
Skandalas palietė net Šiaulių merą bei jo pavaduotoją, dar kelis šio miesto tarybos narius.
Prieš daug metų braižydami detalųjį planą, architektai Šiaulių Pavasario gatvėje buvo numatę kažkokius komercinius statinius. Tačiau miestui plečiantis pasiturinčiam miesto verslininkui Laimonui Jurgilui kilo mintis, jog graži vieta prie pat Salduvės parko, žmonių lankomo piliakalnio pašonėje, labiau tiktų gyvenamiesiems namams nei transformatorinėms ar sandėliams.
Prieš 3 metus, kol dar vyko statybų bumas, o bankai lengvai skolino, L. Jurgilo valdoma uždaroji akcinė bendrovė „Elektropolis“ Pavasario gatvėje įsigijo 4 sklypus.
Beliko paskutinis mažmožis – detaliajame plane pakeisti tos gatvės sklypų paskirtį iš komercinės į mažaaukštę gyvenamąją.
Nors detalusis planas – tik formalumas, be jo negalima pradėti jokių statybų. O taip jau sutvarkyta, kad detaliuosius planus tvirtina miesto tarybos politikai. Formaliai tarybos lyg ir rūpinasi miestų bei gyvenviečių ateitimi, o iš tikro – tuoj pamatysime, kokia tai biurokratinė kliūtis, politikams duodanti šimtus tūkstančių litų nešvarių pajamų – kyšių pavidalu.
Verslininkas L. Jurgilas greitai savo kailiu patyrė, kad politikai nenori tvirtinti Pavasario gatvės detaliojo plano pakeitimų – kabinėjasi dėl smulkmenų, reikalauja įvykdyti vis naujas ir naujas sunkiai suvokiamas sąlygas.
Mediko ir sandėlininko duetas
Reikėjo skubėti, nes buvo 2008-ųjų pavasaris, į duris beldėsi krizė. Nematydamas kitos išeities, L. Jurgilas per pažįstamus bei savo pavaldinį Artūrą Dovydaitį susitarė privačiai pasikalbėti su Šiaulių tarybos nariais – konservatoriumi Igoriu Strupeikiu bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariu Romanu Čokovu.
Gydytojas I. Strupeikis Šiaulių klinikose dirba Vaikų infekcinio skyriaus vedėju. Galbūt per mažai vaikų serga, kad politikuojantis medikas sutiko laisvalaikiu susitikinėti su verslininkais ir derinti Pavasario gatvės reikalus.
Kokios aplinkybės į nešvarius reikalus stūmė politiką R. Čokovą, irgi galima tik spėlioti. Gal šio pono pajamos buvo per mažos? Jis tebaigęs vidurinę ir šiuo metu eina statybų sandėlininko pareigas.
Netepsi – nevažiuosi
Šiaip ar taip, netrukus verslininkai išgirdo, kad detalusis planas gali būti greitai patvirtintas, bet... tik ne už gražias akis.
Tarp mūsų kalbant, dėl protingo dydžio kyšio, net jei nesiryžtų jo duoti, Lietuvos verslininkai vargu ar kreiptųsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Tačiau per pokalbį užsiminta, kad reikalai Pavasario gatvėje pajudėtų tik patepti šimtatūkstantinėmis sumomis... To jau buvo perdaug – na juk negalima norėti kyšio, didesnio už pelną, kuris būtų gautas pardavus visus sklypus!
Įvarytas į kampą verslininkas pravėrė STT duris, papasakojo apie problemą ir parašė prašymą sutramdyti korumpuotus valdininkus. Agentai savo ruožtu pareikalavo įrodymų – L. Jurgilui davė diktofoną ir pasiūlė įrašyti pokalbius su posėdžių salėse realybės jausmą praradusiais politikais.
Paslaptingi privatūs pasimatymai
2008-ųjų balandžio pradžioje L. Jurgilas pradėjo įvairiose Šiaulių vietose susitikinėti su I. Strupeikiu ir derinti detaliojo plano patvirtinimo sąlygas.
Jau pirmojo pokalbio metu L. Jurgilas iš I. Strupeikio išgirdo, kad reikalaujamo kyšio suma – net 200 000 litų. Verslininkas nebūtų verslininkas – nusiderėjo iki 120 000. Na o kyšininkai nebūtų kyšininkai – per trečią ar ketvirtą susitikimą I. Strupeikis kyšio sumą pakėlė iki 160 000. Jis dar mandagiai apgailestavo, kad, girdi, taryboje balsuosią daug žmonių, todėl pinigais teksią dalintis.
Nežinia, gerai ar blogai, bet STT operacija sustojo pusiaukelėje – iki paties kyšio perdavimo taip ir neprieita. Gavę pakankamai pokalbių įrašų, 2008-ųjų birželio 30-ąją STT agentai I. Strupeikį su R. Čokovu suėmė. Abu politikai kaltę neigė, todėl už grotų praleido gražiausią tos vasaros mėnesį liepą – iki pat rugpjūčio 1-osios.
Prisipažino tik vienas politikas
Neliko nepastebėta, kad I. Strupeikis su R. Čokovu stebėtinai aktyviai reikšdavosi ir dėl kitų detaliųjų planų. Svarstant vienus, jiedu savo kolegas miesto tarybos politikus karštai agituodavo balsuoti prieš, o kitus planus stengdavosi „prastumti“ su stebėtinu atkaklumu.
STT bandė paspausti kitus Šiaulių tarybos politikus, palaikiusius I. Strupeikį bei R. Čokovą, bet tik vienintelis tuometinis miesto tarybos (dabar – Seimo) narys Andrius Šedžius paliudijo sulaukęs R. Čokovo prašymo padėti „prastumti“ Pavasario gatvės detalųjį planą. Kiti Šiaulių tarybos politikai apklausiami nudavė nežiną, apie ką kalbama.
2008-ųjų rudenį įtarimai davus melagingus parodymus minėtoje kyšininkavimo byloje buvo pateikti net keturiems Šiaulių miesto tarybos nariams: Šiaulių merui liberalcentristui Genadijui Mikšiui, vicemerei socialliberalei Almai Javtokienei, „Sodros“ Šiaulių skyriaus vadovui Leonui Strazdauskui ir „Šiaulių vandenų“ bendrovės technikos direktoriui Vytautui Peleckiui.
Įtariamieji kaltino provokacija
Politikų ketvertas, žinoma, neprisipažino ir netylėjo. Jie nedelsiant apkaltino STT siekiant juos „apdrabstyti purvais“, pašalinti iš politinės arenos. Žodžiu, pasipylė standartinės, daug kartų Lietuvoje girdėtos į skandalus įsivėlusių politikierių giesmelės. Šių keturių politikų kaltė taip ir nebuvo įrodyta, kaltinimai jiems nepateikti.
Na o I. Strupeikis su R. Čokovu stojo prieš Šiaulių apygardos teismą. Visas jo procesas – Lietuvoje ne naujiena – užsitęsė gerus porą metų. Žinoma, tarp posėdžių pylėsi abiejų teisiamų politikų banalūs pareiškimai, kad, girdi, byla esanti sufabrikuota, kad piktosios politinės jėgos juos – dvi pilkas provincijos politikos asmenybes – esą norėjusios pašalinti teisėsaugos rankomis, jokio kyšio nebuvę, o buvusi tik STT provokacija ir t. t.
Teismas paskelbė korumpuotais
Teisiamieji teisme šokčiojo, kad diktofonuose ir protokoluose neatitinka laikas, kad STT agentai pirmuosius pokalbius įrašinėjo negavę kažkokio formalaus parašo, spragėjo dar dėl kažkokių antraeilių dalykų. Tik abu taip ir neatsakė į svarbiausią klausimą – kodėl laisvalaikiu susitikinėjo su verslininkais, derino jų reikalus ir kalbėjo apie šimtus tūkstančių litų, kuriais patepus detalusis planas būtų patvirtintas?..
Šiaulių apygardos teismas 50 metų mediką I. Strupeikį ir 42 metų sandėlininką R. Čokovą nuteisė kalėti po 4 metus pataisos namuose. Turto konfiskacija netaikyta.
Nuteistieji nuosprendį išklausė su akivaizdžiu apsimestiniu linksmumu, tik abiejų akys išdavė susinervinimą.
Tylus politikų kerštas?
Net ir nuteisti politikai lieka politikais. Vos išėjus teisėjui, I. Strupeikis su R. Čokovu čia pat, šalia teisiamųjų suolo, surengė improvizuotą spaudos konferenciją. Abu pagarbiai atsiliepė apie teismą, bet painiai aiškino apie sudėtingas teisingumo peripetijas. Spaudos konferenciją apvainikavo pareiškimas, jog nuosprendis tikrai bus apskųstas, siekiant naujo, išteisinamojo. Paklaustas, kodėl susitikinėjo mieste su verslininku L. Jurgilu ir kalbėjo apie pinigus, I. Strupeikis „Akistatai“ ramiai paaiškino: „Su pašnekovu reikia kalbėti, kad jis liktų patenkintas“.
Vis dėlto verslininkai neliko patenkinti. Atrodo, korumpuotų valdinininkų gobšumu drįsusiems pasiskųsti STT Šiaulių verslininkams buvo atkeršyta. Šiaulių taryba Pavasario gatvės detaliojo plano iki šiol taip ir nepatvirtino. Vis užkliūva visokios smulkmenos, detalės...
Sigitas STASAITIS
