Metai iš metų Šiaulių mieste neišsprendžiamas nykstančio unikalaus paveldo likimas, rašo "Šiaulių kraštas".
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, kad Šiaulių mieste labiausiai apgailėtina dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namo, Vacbergų kapavietės— mauzoliejaus Zokniuose, senųjų kapinių ir Salduvės piliakalnio padėtis.
R. Balzos nuomone, opiausia vieta — senosios kapinės. „Turime panteoną, kuriuo galėtume didžiuotis. Patirtis rodo, kad vienas iš labiausiai lankomų objektų didmiesčiuose būna senosios kapinės. Jos parodo bendrą kultūrą ir tų, kurie gyveno, ir tų, kurie dabar gyvena“, — sako direktorius.
R. Balza mano, kad Savivaldybei laikas apsispręsti ir skirti dideles lėšas šioms kapinėms išsaugoti: šiuo metu nuolat vandalų siaubiamose kapinėse net vaikščioti pavojinga.
Vacbergų kapavietė, pasak direktoriaus, pakibusi kaip šašas: neprasideda jokie tvarkymo darbai, nors tai — įdomus ir unikalus paveldo objektas, nes Šiauliuose tokio tipo mauzoliejų nėra daug. Kol ne vienerius metus tęsiasi nuosavybės įteisinimo ginčai tarp savininko ir Savivaldybės, Vacbergų giminės kaulus saugo „Aušros“ muziejus.
R. Balza sako, kad atėjo laikas ilgas diskusijas dėl Salduvės piliakalnio realizuoti, nes objektas — neeilinis.
Itin sudėtinga ir G. Bagdonavičiaus namo situacija, kurio likimas — neaiškus. R. Balzos manymu, reikia valdininkų iniciatyvos, teikiant paraiškas Europos Sąjungos struktūriniams ar Norvegijos fondui.
Muziejus direktorius sako, kad lėšų reikia ieškoti ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.
Pasak R. Balzos, pagal naują nekilnojamo kultūros paveldo įstatymą miestas gali turėti vietinį registrą ir vietinę vertintojų tarybą, sudarytą iš specialistų.
Pasak muziejaus direktoriaus, paveldo mieste nėra daug, todėl būtų galima jį idealiai sutvarkyti.
„Vakarų Europos valstybėse yra kita savimonė: gyventojai saugoja autentiką, džiaugiasi unikumu ir stengiasi jį išsaugoti. Mes neišsaugojome tradicijos tęstinumo — tai labai skaudžiai atsiliepia paveldui“, — sako R. Balza.
Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausias specialistas paminklotvarkai Aleksandras Petrikauskas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad šių metų biudžete miesto paveldui numatyta 835 tūkstančiai litų.
Didžioji lėšų dalis — 625 tūkstančių litų — yra skirta J. Janonio gimnazijos rekonstrukcijai. 75 tūkstančiai litų atiteko kultūros vertybių apsaugos programai įgyvendinti. Šią programą kuruoja A. Petrikauskas. Pagal ją 35 tūkstančiai litų skirti kapinėms tvarkyti, per 15 tūkstančių — šv. Jurgio bažnyčiai rekonstruoti ir vargonams įsigyti.
Už 55 tūkstančiai litų numatyta tvarkyti P. Bugailiškio namą, esantį Žemaitės gatvėje. Yra lėšų (39 tūkstančiai) ir Šiaulių miesto savivaldybės senajai salei remontuoti. Apie 18 tūkstančių skirta įvairioms kultūros programoms rengti.
J. Bagdonavičiaus namui šiemet nenumatyta nė cento. Pasak A. Petrikausko, prieš trejus metus už 15 tūkstančių litų buvo tvarkytas namo stogas.
Paminklotvarkininkas pripažįsta, kad pastato būklė — bloga, o 1997 metais parengtas remonto darbų planas — jau pasenęs.
A. Petrikauskas nežino, ar dėl G. Bagdonavičiaus namo yra parengti projektai ES struktūriniams ir Norvegijos fondams.
Nesikreipta ir į Kultūros paveldo departamento tvarkymo darbų programą. „Reikia kreiptis nustatyta tvarka, turi būti parengti ir suderinti projektai, paskirtos Savivaldybės dalinės lėšos“, — priežastis, kodėl neprašyta lėšų, vardijo paminklotvarkininkas.
Prošvaisčių nematyti ir dėl Vacbergų mauzoliejaus— kapavietės: kol nesuformuotas žemės sklypas, kol vyksta teisminiai ginčai, procedūra sustabdyta.
Kapinėms sutvarkyti, pasak A. Petrikausko, reiktų ne kelių dešimčių tūkstančių, o milijoninės sumos. Per praėjusius metus senosiose kapinėse buvo nuniokoti 65 kapai, vandalų policija nerado.
Živilė Kavaliauskaitė