Šiaulių oro uosto laukia privatizavimas? Apie tai užsiminta praėjusį trečiadienį nedideliam ratui miesto politikų ir valdininkų pristatant Šiaulių oro uosto plėtros galimybių studiją. Studiją už pusę milijono litų rengia olandų konsultantai.
Studija pristatyta paskubomis, o skubėjimas nustebino net kai kuriuos Tarybos narius, kurie piktinosi, kad studija pristatoma Šiaulių miesto tarybos posėdžio, kuriame turėjo būti svarstomos Laisvosios ekonominės zonos ribos, išvakarėse.
Priminė referatą?
Trečiadienį Šiaulių oro uosto išvystymo planą rengiančios olandų kompanijos NACO konsultantai pristatė pirmąją studijos dalį. Visą darbą planuojama atlikti iki šių metų rudens.
Juo nuo pat pristatymo pradžios konsultantai ėmė dėstyti „žinias“, kurias galima susirankioti Šiaulių savivaldybės ir Šiaulių oro uosto tinklalapiuose. Todėl kai kurie susirinkusieji ėmė burbėti, ar ne per brangiai Savivaldybė moka už tokį „referatą“?
Vis dėlto plačiai nedetalizuodami, kuo rėmėsi, pažėrė skaičių. Esą Šiaulių oro uosto pakilimo take per valandą gali leistis ir kilti 44 lėktuvai, leistis A380 ir mažesni krovininiai lėktuvai, kurie iki 2027-ųjų gali pergabenti iki 50 tūkstančių tonų krovinių per metus. Dabar per mėnesį į Šiaulių oro uostą atskrenda 2 krovininiai lėktuvai, tačiau oro uosto vizijoje piešiami 3 lėktuvai per dieną.
Viešoji ir privati partnerystė
Studiją pristatinėję konsultantai, kalbėdami apie oro uosto perspektyvą, prabilo apie viešąją ir privačią partnerystę. Kuo grindžiama tokia vizija, neargumentavo.
Šiuo metu įmonė Šiaulių oro as šimtu procentų priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Viešoji ir privačioji partnerystė reikštų Savivaldybės turto atidavimą į privačias rankas.
Studijos rengėjai „plaukiojo“
Klausantis studijos pristatymo, susidarė įspūdis, kad jos rengėjams stinga informacijos apie besikeičiančią situaciją Šiauliuose. Rengėjai teiravosi, ar oro uostui jau suteiktas JAV prezidento Ronaldo Reigano vardas.
Šiaulių miesto taryba jau prieš pusmetį sutiko Pramoninio parko teritoriją atiduoti Laisvajai ekonominei zonai, kurią ateityje turėtų valdyti privatus operatorius. Nors situacija dėl teritorijos valdymo būdo, valdytojų ir mokestinių lengvatų iš esmės keičiasi, studijos rengėjai apie tai neužsiminė nė žodžiu.
Grįžo po keliolikos metų
Šiauliuose juoku pro ašaras buvo tapęs pirmasis bandymas prieš keliolika metų steigti Laisvąją ekonominę zoną. Tuo metu buvo skaičiuojama, kad oro uoste lėktuvai leisis ir kils vos ne kaip Frankfurto oro uoste. Kaip žinia, projektas žlugo, valstybei pakabinta daugiau kaip 130 milijonų litų skola, o tuometinė įmonė „Šiaulių aerouostas“ bankrutavo su visa brangiai supirkta įranga.
Paaiškėjo, kad anuomet, 1995-aisiais, Šiaulių oro uosto galimybių studiją rengė ta pati kompanija NACO. Tiesa, ne visi konsultantai galėtų prisiminti tuos „šlovingus laikus“, kadangi, sprendžiant iš amžiaus, prieš keliolika metų jie dar turėjo trinti mokyklinius suolus.
Tuometinis meras, dabartinis miesto Tarybos narys Alfredas Lankauskas pastebėjo, kad prieš keliolika metų tos pačios kompanijos konsultantai, darę gręžinius, visiškai kitaip kalbėjo apie infrastruktūrą. „Ernst & Young“ atstovas paaiškino, jog dabar buvo naudojamasi tik dokumentais.
Pusės milijono litų vertimui neužteko
Šiaulių savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė ne iš karto sugebėjo atsakyti, kiek biudžetui kainuos olandų konsultantų paslaugos. Užvertusi akis į lubas tarstelėjo – pusę milijono litų.
Į minėtą pusės milijono litų sumą neįeina studijos vertimas į lietuvių kalbą. „Kontraktas anglų kalba“, - nustebo vienas iš konsultantų, paklaustas, ar studija bus pateikta lietuviškai. Kadangi ne visi Šiaulių miesto tarybos nariai moka anglų kalbą (kai kurie nurodo moką vokiečių ar prancūzų kalbas), jiems teks samdytis vertėjus arba ir toliau pasikliauti dažnai prieštaringais Savivaldybės valdininkų aiškinimais.
Šiaulių miesto istorijoje – tai jau ne pirmas kartas, kai politikams tenka balsuoti „aklai“. Prieš keliolika metų Šiaulių miesto taryba balsavo už sutartį su Pasaulio banku – sutartis buvo anglų kalba.
Beje, Lietuvoje kaip NACO vietininkai darbavosi „Ernst & Young“ žmonės, rinkę informaciją. Į tai atkreipė dėmesį Tarybos narys Gintaras Karalevičius. Jo žodžiais, ta pati „Ernst & Young“ daro ir Logistikos centro galimybių studiją, todėl gali būti interesų susikirtimų.
Tarybos narys Aurimas Nausėda ir G. Karalevičius stebėjosi, kodėl studija pristatoma Tarybos posėdžio išvakarėse, nes informacija svarbi apsisprendžiant dėl Laisvosios ekonominės zonos ribų. Tuo labiau, kad pristatymo klausėsi vos keliolika Tarybos narių.
Informacija apie studijos pristatymą nuo žiniasklaidos buvo nuslėpta.
Mykolas Deikus
