Šiaulietis Pranas Ramanauskas į redakciją užėjo draugų pastūmėtas. „Sako, eik, Pranai, parodyk, ką padarei. Tai ir atėjau“, – sako vyras, iš maišelio traukdamas blizgantį metalo dirbinį.
„Po visų švenčių minėsime Sausio 13-ąją. Neseniai sukūriau paminklo modelį tautos didvyriams atminti. O gal jis labiau tiktų kitokiam minėjimui? Man svarbiausia – kurti“, – sakė P. Ramanauskas.
Metalinėje skulptūroje – sukryžiuoti kalavijai ir Gedimino stulpai. Į šiuos stulpus galima įstatyti žvakides su žvakėmis. Vėliava su kotu gali būti keičiama. Vyrui fantazijos netrūksta: „Jei čia būtų Vilnius, tai šioje kompozicijoje panaudotas vamzdžio gabalas jau turėtų kitą, ironiškesnę prasmę“.
P. Ramanauskas griežtai atsisakė pats būti laikraštyje: „Jei nedarysite iš manęs didvyrio, tai dar visokių dalykų sukursiu ir parodysiu“.
Vyras sako laisvalaikiu mėgstantis tvirtus rankdarbius: „Visada patiko dirbti su metalu. Visur naudoju tik gerą metalą, kuris niekada nepradės rūdyti. Viskas suvirinta tokiomis priemonėmis, kurios nesioksiduoja“.
Redakcijos svečias teigia, kad jo darbas nebūtinai turi kada nors virsti tikru paminklu, tačiau įdomių idėjų miestui esą trūksta lyg dykumai vandens.
