Čia savo dėmesį iškart pradėjo rodyti ir keturkojai kauniečio augintiniai.
„Augant tėvai visada turėjo šunį, tad pats nuo mažens norėjau bokserio ar vokiečių aviganio. Rungtyniaudamas Italijoje gavau progą įsigyti augintinį ir štai, jau devyneri metai, viskas gerai“, – pokalbį pradėjo A. Urbutis.
Nors krepšininką karjeros metu lydėjo keturkojai draugai, tačiau aukštaūgis pripažino – neretai keičiant klubus kyla ir sunkumų, tačiau juos atsveria pozityvūs dalykai.
„Labai nepatinka tas skubėjimas, bėgiojimas, tiesiog vargina. Su metais daiktų vis daugėja, turi su savimi visur juos gabentis, tačiau visa kita lyg ir neblogai. Smagu kartais pakeisti vietą, susipažinti su naujais žmonėmis“ – kalbėjo šiauliečių kapitonas.
32-ejų puolėjas po studijų JAV žaidė Italijoje, Prienuose, vėl kėlėsi į Italiją, po to vėl grįžo į Prienus, kol galiausiai po išvykos į Prancūziją ketvirtą sezoną rungtyniauja Lietuvoje.
Didėjančiam asmeninių daiktų skaičiui įtaką daro ir didelis sportininko hobis – fotografija. Pats krepšininkas teigia, jog su tuo sieja ir savo ateitį.
„Rimčiau į tai įklimpau gavęs kryžminių raiščių traumą. Iš tiesų, būdavo dienų, kai daugiau nieko neveikdavau, tik žiūrėdavau įvairiausius video apie tai, skaitydavau knygas. Fotografiją matau kaip savo profesiją ateityje“, – neslėpė A. Urbutis.
Tačiau tai nėra vienintelis „Šiaulių“ atstovo laisvalaikio praleidimo būdas – jį domina ir žvejyba.
„Tai man tarsi būdas įbridus į upę atsijungti nuo pasaulio. Laukiu, kol atšils orai ir vėl reikės užmesti plūdę“, – šypsodamasis planavo A. Urbutis.
Vėliau, kalbai pasisukus apie žaidėjo kelią „Šiauliuose“, pats A. Urbutis pripažino – tokiam jo karjeros pasirinkimui įtakos turėjo ir Antanas Sireika, su kuriuo teko dirbti dar Utenos „Juventus“ klube.
„Nemanau, kad Lietuvoje yra kitas toks treneris, kaip A. Sireika, – pagyrų dabartiniam Saulės miesto komandos strategui negailėjo ekipos kapitonas. – Žmogus jau daug visko matęs, atsikandęs, tačiau nepavargsta žinių perduoti žinių jauniems žaidėjams, tas mane tikrai stebina. Išmoko jaunimo laisvo mąstymo, laisvo žaidimo ir, manau, tai tikrai veikia.“
Kalbėdamas apie save krepšininkas pripažįsta, jog pastaraisiais metais jo požiūris į sportą pasikeitė kardinaliai.
„Anksčiau buvo daugiau savanaudiškumo, norėjosi geresnės statistikos, dabar tiesiog mėgaujuosi kiekvienomis rungtynėmis. Jaučiu, kad karjera jau artėja link pabaigos, tad randu kitų būdų tobulėjimui. Krepšinis vis tiek lieka malonumu“ – pakeliui į Šiaulių areną dėstė krašto puolėjas.
Vienas iš sportininko įvardintų tobulėjimo būdų – didesnis dėmesys savo kūnui.
„Pradėjau tuo domėtis, kai pirmą kartą nutrūko raiščiai. Buvo įdomu, kaip veikia mūsų kūnas, kaip išdėliotas raumenynas, kaip viskas veikia mechaniškai. Vaikystėje buvo daug netaisyklingo darbo, o tai man padarė nemažai žalos ir tai galbūt nukirs kelis mano karjeros metus“, – į praeitį žiūrėjo šiauliečių kapitonas.
