Pirmoji „Šiaulių dienų 777“ diena vainikuota grandioziniu improvizacijos šou „Šiaulių istorija gyvai“. Projekte dalyvavo kelios dešimtys mokyklų, neformaliojo ugdymo įstaigų ir kitų miesto organizacijų. Veiksmas – visi bandė atkartoti vieną iš septynių Šiaulių miesto istorijos laikotarpių. Faktas – pilnas bulvaras linksmų žmonių – dalyvių ir žiūrovų.
Prie amfiteatro susibūrė pulkas seniausių laikų atstovų. Tarp jų buvo ir archeologė Birutė Salatkienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai, o taip pat – žmogus vikingas – Vytautas Butvilas. Tarp dalyvių buvo ir teatro studija „Kompanija šauni“, kurios vadovė Dalė Dargienė ir sugalvojo tokį improvizacijų šou. Netoliese klegėjo pulkas drobėmis apsisiautusių vaikų ir vaidino natūrinių mainų turgų – vis bandė išmainyti vieną „gerą“ į „dar geresnį“.
Seniausius laikus papuošė ir Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“, dėvintis XII amžiaus drabužius ir žalvarinius papuošalus. Iš amžių glūdumos išnirusi po bulvarą vaikščiojo karalienė Morta. Jos labai laukė mainų turgelio nariai, nes ši mielai viską pirko už... gintaro gabalėlius.
Atokiau nuo Šiaulių amfiteatro riterių kovas rengė viduramžių riteriai. Jie trankėsi dviašmeniais kalavijais, o pro šalį vis praeidavo tikras Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, lydimas nuožmiai nusiteikusių misionierių su vėliavomis. Paskui tipeno gražuolės pūstomis sukniomis.
Prie „Valerijono“ vaistinės dirbo ne tik pučiamųjų orkestras bei šokėjos, tačiau ir profesionalūs tarpukario ubagai. Kai kurie, nustatę liūdnas minas, kaulijo kokio varioko. Išmoningesni – valė batus, o už paslaugas buvo galima atsimokėti ne tik senoviniais, bet ir šiuolaikiniais pinigais.
Atidžiau pažiūrėjus, buvo galima stebėti unikalų istorijos momentą – ties Dvaro gatve iš Šiaulių pajudėjo pirmasis traukinys. Pulkas merginų ilgai jo laukė su didžiuliais lagaminais. Garvežys sukėlė didžiulį triukšmą ir daug dūmų. Prie buvusio „Laiko“ kino teatro veikė „Vargo mokykla“. Vaikai mokėsi skaityti lietuviškai rusiškais rašmenimis. Šį carinės Rusijos dvelksmą labiausiai atspindėjo sukilėliai, kurie buvo tarsi atgijusios varinės skulptūros – su medžiokliniais šautuvais ir ištiesintais dalgiais.
Sovietinius laikus labiausiai priminė pionieriai. Ansamblio „Kitava“ lyderė Rasa Stoškuvienė dirbo tikra pionierių vadove – rikiavo vaikus ir per jėgą spaudė iš jų džiaugsmingus paradinius šūkius. Visai netoliese vyko taip pat labai sovietinė scena – visas pulkas gelbėjo sužeistą pionierę. Kiekvienam veiksmui reikėjo atsiklausti vyresnybės ir laikytis subordinacijos. Vėliau visiems buvo išdalinti garbės raštai, o sužeistoji... pamiršta ir išnešta.
Naujausių laikų nereikėjo vaidinti – tereikėjo būti savimi, linksmai leisti laiką ir džiaugtis Šiaulių gimtadieniu.
