Ateinančiame Šiaulių savivaldybės tarybos posėdyje ketinama patvirtinti sprendimą imti ilgalaikę paskolą — 22 milijonus litų. Paėmus tokią paskolą, skolinimosi limitas būtų beveik išsemtas. Šiauliams gresia prasiskolinti, teigia "Šiaul;ių kraštas".
Nors šiemetinis Šiaulių biudžetas rekordinis — 225,6 milijono litų, įvairiems poreikiams pinigų trūksta.
22 milijonus litų ilgalaikės paskolos planuojama išdalyti septyniems investiciniams projektams. Daugiausia pinigų — 15 milijonų litų — būtų skiriama Industriniam parkui kurti ir jo plėtrai. Talkšai valyti dar būtų skiriama 794 tūkstančiai litų. 2,1 milijono numatoma skirti Didždvario, „Romuvos“ ir J. Janonio gimnazijų pastatų rekonstrukcijai, nes tų pinigų, kuriuos skyrė Vyriausybė, nepakanka.
Nors Centriniame futbolo stadione darbai vyksta nebe pirmi metai, jam modernizuoti būtų skirta dar 1,2 milijono litų. Beveik 800 tūkstančių litų sulauktų du Viešosios bibliotekos filialai Gvazdikų ir Aido gatvėse.
Per du milijonai litų skiriami Savivaldybės pastatų bei patalpų statybos, rekonstravimo, remonto ir projektavimo darbams finansuoti. Konkrečiau nenurodoma, kokios Savivaldybės patalpos bus rekonstruojamos ar remontuojamos.
Pasak Reginos Janušauskienės, Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos, šie pinigai būtų skiriami lopšeliams-darželiams, kitoms ugdymo, socialinės, kultūros paskirties įstaigoms remontuoti, tačiau tikslaus jų sąrašo dar nėra.
R. Janušauskienė patvirtino, kad bulvaro rekonstrukcijai pinigų nėra numatyta, o arenos statytojams bus atsilyginta iš Vyriausybės investicijų fondo — 5 milijonai litų.
Prieita riba
Įstatymas numato, kad savivaldybių skolos negali viršyti 35 procentų tų metų biudžeto pajamų. Toks limitas.
Spalio pirmąją Šiaulių savivaldybė bankams buvo skolinga 25,8 milijono litų, ir tai sudarė 18,7 procento biudžeto pajamų, kurios šiemet turėtų būti 138 milijonai litų.
Gavus dar vieną ilgalaikę paskolą, Šiaulių skola sudarytų 47,8 milijono litų arba 34,6 procento. Iki skolinimosi limito ribos belieka 0,4 procento.
„Nieko baisaus“
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, ar buvo kada miesto Savivaldybė priartėjusi prie tokios rizikingos ribos. Buvęs ilgametis Šiaulių meras, dabartinis Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Alfredas Lankauskas prisiminė, kad taip buvo įvykę 1996 ir 1997 metais. Pasak A. Lankausko, tada teko skolintis ne tik oro uostui reanimuoti, gatvėms remontuoti, bet ir mokytojų atlyginimams bei atostoginiams išmokėti.
Klausiamas, ar tai nepavojinga, ar nebus užkrauta ilgametė našta ant Savivaldybės pečių, A. Lankauskas ramino, kad tai nieko baisaus. Norint ką nors pasistatyti, tenka skolintis, ir dabar visi taip elgiasi.
Komiteto pirmininko nuomone, tokia paskola ekonominiu požiūriu yra pagrįsta, nes biudžeto pajamos nuolat didėja.
„Gyvensime skolon“
Buvęs meras, dabartinis Finansų ir ekonomikos komiteto narys Vytautas Juškus „Šiaulių kraštui“ sakė, jog net negirdėjęs apie tokius ketinimus.
„Visai nesvarbu, kad Biudžetinės sandaros įstatymas leidžia pasiskolinti iki 35 procentų metinių biudžeto įplaukų sumos. Taip elgdamiesi, praskolinsime miestą, kasmet gyvensime skolon ir skolon. Paskolą paimti daug proto nereikia, kur kas didesnių pastangų reikia gaunant, pramušinėjant pinigus miestui.“ Savivaldybė kasmet paskoloms grąžinti turi skirti po kelis milijonus litų. Kuo didesnė paskola, tuo daugiau reikia pasemti iš biudžeto.
V. Juškaus teigimu, jam visiškai nesuprantama, kodėl skolinamasi pinigų tiems projektams, kurie yra įtraukti į valstybines investicines programas, pavyzdžiui, mokyklų renovacijos. „Kišti pinigus ten, kur numatytas valstybės finansavimas, — tai absoliutus ekonominis nenuovokumas“.
Eksmeras pateikė ir dar vieną neūkiškumo pavyzdį: Vyturių gatvei išasfaltuoti iki rajono ribos reikėjo apie 600 tūkstančių litų, kurie buvo paimti iš biudžeto, nors dėl šių lėšų buvo susitarta su Kelių direkcija: „Perspėjau, kad yra susitarta, bet į sodų kelią sukišo biudžeto pinigus“.
Pasak V. Juškaus, dabartinė miesto valdžia nelabai suvokia, kokiais būdais ieškoti pinigų Vilniuje, ir ten jai kol kas nelabai sekasi.
Buvęs meras įžvelgia dar vieną gundantį pavojų. Kitais metais šalia dabartinių 35 procentų atsiras 18 procentų skolinimosi limitas europiniams investiciniams projektams vykdyti. Tai gresia dar labiau praskolinti miestą.
V. Juškaus manymu, vienintelis pateisinamas paskolos tikslas galėtų būti pinigai Reabilitacijos poliklinikai rekonstruoti, kad Šiauliuose būtų sanatorijos lygio įstaiga.
Petras Balčiūnas
