Šiaulių valdžia atidėliojo taupymo reformas ir lengva ranka skolinosi. Bet už gyvenimą ne pagal kišenę teks mokėti ne jai, o biudžetininkams ir miesto bendruomenei. Mokesčiai didės, biudžetininkų algos nusiris iki 800 litų, tūkstančiui žmonių gresia nedarbas.
Į duobę, kai veikia politiniai motyvai
„Problemos kyla būtent dėl to, kad ilgai nieko nebuvo daroma, — sakė “Šiaulių kraštui“ Regina Janušauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja. — Ir protingas verslininkas neišlaikytų pastato, kuris statytas 800— 1000 mokinių, o jame belikę tik 200 vaikų. Bet Savivaldybėje veikia politiniai motyvai.“
2009 metais visų savivaldybių biudžetai buvo sumažinti 15 procentų. Kitos savivaldybės ėmėsi priemonių, Šiaulių miesto — ne. 2009 metais biudžetas jau nevykdytas 30 milijonų litų ir prisiskolinta.
Finansininkės teigimu, nebėra nė kur trauktis. Pagal Finansų ministerijos prognozes nematyti, jog situacija šalyje 2012 ar 2013 metais pagerėtų.
Planas - „chuliganas“?
„Mūsų poreikis yra 145 milijonai litų, o kitiems metams be valstybės dotacijų turime tik 107 milijonus. Reikia poreikius mažinti 40 procentų“, — sako R. Janušauskienė.
Bet kai kur negalima sumažinti. Pavyzdžiui, kompensacijų už transporto lengvatas. Vien joms per metus reikia 10 milijonų litų. Nemokėsi, augs skolos.
Bankams kitais metais bus atriekta 15 milijonų litų paskoloms ir palūkanoms apmokėti.
Parengtas taupymo priemonių planas padėtų sutaupyti 18,6 milijono litų. Plane — įstaigų apsaugos, buhalterijų, valymo, maitinimo paslaugų centralizuotas pirkimas, įstaigų jungimas, mažinimas, mokesčių tėvams didinimas už vaikų ugdymą neformaliojo ugdymo įstaigose ir darželiuose.
Ką reiškia centralizuotas paslaugų pirkimas? Bus atsisakoma sargų, valytojų, buhalterių. Ant plauko kabo mokyklų, darželių virėjai. Arba tėvai juos išlaikys, arba paslauga bus privatizuota. Mokesčiai už darželius didėtų 100 litų.
Svarstoma po tris į vieną jungti ir darželius. O gal iš viso turėti tik tris: centre, pietiniame miesto rajone ir „dar kažkur“. Vaikai liktų tuose pačiuose pastatuose, mažėtų administracijos.
Dar siūloma mažinti biudžetininkų atlyginimus — iki minimumo pagal koeficientų skalę. Daugumai — iki 800 litų.
Būtų „nuleisti“ tokie darbo užmokesčio fondai, kad įstaigų vadovai neišvengtų sprendimo mažinti etatų ar taikyti minimalius algų koeficientus.
„Tai drastiškos priemonės, bet kitų nebeturime“, — prisipažįsta Finansų skyriaus vedėja.
Pokyčių reika
Žilvinas Šilėnas, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, tvirtina: „Nebėra, iš kur pasididinti pajamų, ir pasiskolinti kitais metais bus neįmanoma.“
Pagrindinės pajamos plaukia iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o savivaldybėms skirtas GPM procentas yra sumažintas.
„Gal galima pajamų daugiau gauti iš teikiamų viešųjų paslaugų? — svarsto politikas. — Bet visa tai yra smulkmena palyginti su tuo, kokie dideli mūsų poreikiai ir kokios mažos pajamos. O tie poreikiai — tai nepadarytų reformų blogas vaisius.“
Ž. Šilėno teigimu, taupymo priemonės yra orientuotos į nereikalingų išlaidų atsisakymą.
„Kai dvi mokyklas sukeliame į vieną, išlaikome vaikus, mokytojus ir sutaupome šildymo išlaidas, — teigia politikas. — Sargų atsisakome, bet neatsisakome mokytojų“.
Dėl investicinių projektų, tokių kaip Pramoninis parkas ar Menų inkubatorius, kurio ateitis ypač miglota, klausimų kyla. Tačiau, anot Ž. Šilėno, jų atsisakyti neišeina — iškiltų teisinių problemų.
Problemos sprendžiamos savivaldybių sąskaita
Antrą kadenciją Šiaulių miesto vicemere dirbanti Daiva Matonienė nėra įsitikinusi, jog žmonių atleidinėjimas — „pagrindinis rezervas“ taupyti.
„Atleidi žmogų, jis lieka bedarbis, tai — našta valstybei, o nedarbas — pati didžiausia mūsų problema, — teigia vicemerė. — Tik darbo vietos didina ir savivaldybių biudžetų pajamas. Diskutuosime, gal yra projektų, kurių galima atsisakyti.“
Jos nuomone, valstybės problemos iš dalies sprendžiamos savivaldybių sąskaita.
„Savivaldos jokios nebėra, — sako D. Matonienė. — Biudžetai formuojami Vilniuje, kainos diktuojamos Vilniuje. Jokios regioninės politikos, matome tik centralizavimą.“
Vicemerės nuomone, reikia galvoti ir apie pajamų pritraukimą, toks šaltinis — ir Europos biudžetas: „Iš ten yra galimybių miestui gauti tiesioginių injekcijų.“
Reikia spausti Vilniuje
Seimo narys Edvardas Žakaris, Socialdemokratų partijos Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, teigia, kad miesto valdžia nė nebandė kovoti dėl didesnių biudžeto rodiklių. Seimas pradėjo svarstyti nacionalinio biudžeto projektą. E. Žakario nuomone, laikas kreiptis į Šiaulių parlamentarų grupę su argumentuotu prašymu.
Dar vienas šaltinis — atgauti iš Vyriausybės, kuri perima Šiaulių pramoninį parką (kaip būsimą laisvąją ekonominę zoną), 22 milijonus litų — juos Savivaldybė yra investavusi iš paskolų. Bet kreipimąsi dėl to inicijuoja tik Seimo nariai.
„Ne žmones atleidinėkime, o gal solidariai mažinkime atlyginimus, ir tik laikinai — metams“, — siūlo Seimo narys.
Rūta JANKUVIENĖ
