Į redakciją vienos įstaigos vadovas atsinešė bendrovės „Šiaulių vandenys“ vadovo pasirašytą raštą, kuriame prašoma numatyti atitinkamą lėšų kiekį susimokėti už paviršines nuotekas, kitaip tariant už lietaus vandenį, kuris išleidžiamas į paviršinių nuotekų sistemas. Nurodyta ir konkreti suma. Minėtas vadovas stebėjosi, kad jau tenka mokėti ir už lietų. „O kada įves mokesčius už debesis, o gal ir už orą?“, — ironizavo jis.
„Šiaulių kraštas“ pateikė kelis klausimus “Šiaulių vandenų“ ryšių su visuomene atstovei Džiuljetai MARTINAITIENEI.
— Kaip apskaičiuojama, kiek kuri įstaiga į paviršinių nuotekų sistemą išleidžia lietaus vandens?
— Neturint apskaitos prietaiso, lietaus nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje yra įvertintas vidutinis daugiametis metinis kritulių kiekis (600 milimetrų) pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, paviršio nuotekio koeficientas 0,4, kuriame yra įvertinta įvairių teritorijų vidutinė reikšmė, baseino plotas, paviršio nuotekio koeficiento pataisa, įvertinant sniego išvežimą. Jei sniegas yra išvežamas, taikomas koeficientas 0,85, jei neišvežamas — 1.
Pagal šią formulę juridiniams ir fiziniams asmenims yra apskaičiuojamas lietaus nuotekų kiekis kubais per metus. Abonentai už lietaus nuotekų tvarkymo paslaugą moka kas mėnesį.
— Ar bus įskaitomas ir polaidžio vanduo? Kaip apskaičiuoti jo kiekį?
— Polaidžio vanduo yra įskaičiuotas į daugiametį metinį kritulių kiekį.
— Susidaro įspūdis, kad kai kam šis mokestis — naujiena, nors Šiaulių tarybos sprendimas priimtas 2001 metais. Ar jis buvo įgyvendinamas iki šiol?
— Šis sprendimas įgyvendinamas nuo jo priėmimo dienos, ir jokių naujovių nėra. Lietaus nuotekų tvarkymo sutartis su bendrove „Šiaulių vandenys“ yra sudarę ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Gyventojai apie tokių paslaugų teikimo sutarčių sudarymą ne kartą buvo informuojami spaudoje, televizijoje, bukletais, nuolat informacija atnaujinama ir bendrovės interneto svetainėje.
— Kiek papildomų pajamų gauna „Šiaulių vandenys“?
— Bendrovė papildomų pajamų iš miesto lietaus nuotekų sistemos eksploatacijos negauna — kiek surenka, tiek ir išleidžia šios sistemos priežiūrai ir remontui. 2010 metais už lietaus nuotekų tvarkymą surinkta apie 900 tūkstančių litų.
— O kas laukia gyventojų? Ar ir jiems teks mokėti už lietų?
— Privačių valdų gyventojai, prisijungę prie miesto lietaus nuotekų sistemos, moka už lietaus nuotekas. O daugiabučių namų gyventojai kol kas nemoka tokio mokesčio, nes nėra suformuoti daugiabučių namų žemės sklypai, nuo kurių būtų galima skaičiuoti lietaus nuotekų kiekį. Nesant nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, nėra ir mechanizmo, kaip apskaičiuoti lietaus nuotekų kiekį.
- Petras Balčiūnas
