Netikėtai paaiškėjo, kad Šiaulių mieste gyvena tik 121 tūkstantis gyventojų, nors anksčiau teigta, jog šiauliečių yra beveik 130 tūkstančių. Kur jie dingo, klausia "Šiaulių kraštas"?
Žmones „suskaičiavo“ šiukšlių rinkliava
Šią savaitę Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Mikučiauskas pranešė, kad mieste gyvena 121 tūkstantis žmonių. Tokius duomenis už pirmąjį pusmetį Savivaldybei pateikė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), kuriam rūpi, kiek iš miesto įplauks rinkliavos pajamų už atliekų surinkimą.
Kadangi rinkliavos planas neįvykdytas beveik 3 milijonais litų, ŠRATC pradėjo domėtis priežastimis. Iš įvairių šaltinių gautais duomenimis, paaiškėjo, kad mieste yra mažiau veikiančių įmonių, negu jų įregistruota, kad gyvena daug mažiau gyventojų, negu manyta iki šiol.
Rinkliavos už atliekas pajamos buvo planuojamos, atsižvelgiant į tai, kad Šiauliuose gyvena apie 130 tūkstančių gyventojų. Pradėjus rinkti rinkliavą, daugelyje šeimų kilo sujudimas. Žmonės ėjo į redakciją, į ŠRATC, į Migracijos tarnybą klausti, kodėl jie turi mokėti po 40 litų per metus rinkliavą, jeigu jų šeimos nariai ar giminaičiai Lietuvoje nebegyvena ir šalies nešiukšlina. Tik yra neišregistruoti.
Buvo piliečių, kurie niekuo gyvu nesutiko išregistruoti užsienyje gyvenančių šeimos narių, bijodami jiems pakenkti. Tačiau aplinkybės privertė kreiptis į Migracijos tarnybą, vėliau į gyvenamosios vietos deklaravimo tarnybą Savivaldybėje ir išvykusius šeimos narius išregistruoti.
Šitokiu neįprastu būdu atsirado Šiaulių miesto gyventojų skaičius — 121 tūkstantis. Ar juo galima tikėti?
Miestą tirpdo emigracija
Vida Rupšienė, Šiaulių teritorinės statistikos valdybos Statistikos skyriaus vadovė, „Šiaulių kraštui“ sakė: “Ne, iš kur jau tiek mažai — 121 tūkstantis. Mūsų duomenys rodo, kad metų pradžioje Šiauliuose gyveno 128,4 tūkstančio gyventojų“.
Tačiau demografinė situacija ir Šiauliuose, ir apskrityje blogėja. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Šiaulių apskrityje gyveno 353,7 tūkstančio gyventojų, tai yra 3,3 tūkstančio mažiau negu prieš metus.
Per pastaruosius septynerius metus dėl neigiamo natūralaus prieauglio ir didelės emigracijos bei migracijos Šiaulių apskrityje gyventojų sumažėjo 5,3 procento, Lietuvoje — 3,6 procento.
Tai oficialūs duomenys, statistika neturi informacijos, kiek gyventojų sumažėjo dėl nelegalios emigracijos.
Vedėja sakė, kad didžiausia emigracijos banga buvo 2004 metais, kada iš miesto išvyko 2943 žmonės, o per penkerius metus tokių žmonių — 12388, tiek, kiek gyvena daugelyje rajono centrų. Vidutiniškai per metus iš Šiaulių išvažiuodavo po 2477 žmones.
Laidotuvės dažnesnės už krikštynas
Nieko gero nežada ir natūrali gyventojų kaita: daugiau žmonių miršta negu gimsta.
Penkerių metų (2002— 2006) duomenys, kuriuos pateikė Civilinės metrikacijos skyrius, matyti čia pateikiamoje lentelėje.
Daugiausia vaikų Šiauliuose gimė 2004-aisiais — 1155, bet mirė 181 šiauliečiu daugiau. Nelaimingiausi miestui buvo pernykščiai metai, kai mirė net 1461 gyventojas, o gimė 1084. Balansas — 377 žmonės mirties naudai.
Per penkerius metus Šiauliuose pasaulį išvydo 5551 kūdikis, o į Anapilį išėjo 6845 žmonės. Nuostolis — beveik 1300 žmonių, viena didelė vidurinė mokykla.
Vilčių suteikė pirmasis šių metų pusmetis — gimstamumas šiek tiek didėja. Šiemet per šešis mėnesius gimė 74 kūdikiais daugiau nei pernai — 578. Tačiau pažvelgus į kitą grafą, kurioje fiksuojamas gyventojų mirtingumas, iliuzijų nelieka. Beveik dviem šimtais žmonių per pusmetį mirė daugiau nei gimė — 767.
„Tendencijos yra prastos“, — sako Videta Samienė, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Miestas lūkuriuoja
Prastos demografinės tendencijos visoje Lietuvoje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad per 15 metų iš šalies nuolat gyventi į užsienį išvyko 10 procentų gyventojų.
Valstybė suskato šiek tiek remti šeimas, gerinti vaikų auginimo sąlygas. Didinami vadinamieji vaiko pinigai, jie mokami vis didesnei vaikų grupei, didėja kai kurios išmokos ar kompensacijos vaikus auginančioms šeimoms.
O ką daro miesto valdžia, žinodama, kokia nepalanki demografinė situacija klostosi ketvirtajame pagal dydį šalies mieste?
Atėjusi į valdžią naujoji valdančioji koalicija į veiklos programą įrašė nemažai socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, miesto ūkio plėtros priemonių.
Bet beveik nieko nėra apie šeimų, ypač jaunų, padėties gerinimą. Įrašytos dvi frazės: abstrakti apie socialinės paramos teikimą mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir žadama pradėti statyti socialinį būstą.
Kur kas daugiau dėmesio skiriama pagyvenusiems ir neįgaliesiems, Nakvynės namams, socialinės rizikos šeimų vaikams, kalinių bei narkomanų integracijai į visuomenę.
Petras Balčiūnas
