Per žingsnį nuo mirties
„ Jis mane mušdavo stipriai ir žiauriai, kartą man net sulaužė nosį. Buvau per žingsnį iki mirties, buvau praradusi sąmonę. Kada jis mane sumušdavo, jį apimdavo aistra, jis užsinorėdavo sekso. Tada jis mane prievartaudavo. Mane daužė kaip bokso kriaušę, mane prievartavo, manęs negerbė. Vėliau jis prašydavo atleidimo, žadėdavo, kad pasikeis, o aš tikėjau. Be to, išeiti nebuvo kur“, – pasakoja ilgus dešimtmečius vyro mušta moteris.
Jos mama Lilija sako ne kartą sakiusi dukrai, kad ji išsiskirtų, tačiau nesėkmingai:
„Ne kartą raginau ją išsiskirti, bet jis dokumentus paslėpdavo – dukra neturėjo nei paso, nei santuokos liudijimo, nei pinigų – nieko. Be to, skirtis jis nenorėjo“, – teigia Lilija.
Žaneta nurodo, kad jos vyras, santykių pabaigoje, turėjęs tris meilužes, tačiau skirtis su ja vis tiek nenorėdavo – laikydavo ją kaip kalinę savo sadistinėm ir seksualinėm fantazijom tenkinti. Mušdavo jis moterį neapsvaigęs – vyras nebuvo girtuoklis, narkotikų taip pat nevartojo.
„Paskutinį kartą, kai jis mane spardė, aš tylėjau, nes provokuoti jo negalima – antraip išvis užmušti gali. Tačiau kai tylėdavau, tada manęs klausdavo „ko tyli?“ ir vis tiek mušdavo“, – kalbėjo moteris.
Žaneta sako, kad vyras nuolatos prisižadėdavo būti geru, sakydavo, kad pasikeis, o ji vis tuo patikėdavo, nors tie patys pažadai kartojosi jau 20 metų.
Mušė kirpykloje
Nuskriaustosios mama prisimena: kartą Žanetos vyras ją primušęs viešoje vietoje – kirpykloje. Jam nebuvo likę jokių tabu.
„Jis buvo kirpykloje Pylimo gatvėje mano dukrą primušęs ir užrakinęs: visos kirpėjos išbėgo, o ji buvo užrakinta visą naktį. Taip, jis mušdavo Žanetą net viešai. Rašėme pareiškimą policijai, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet jam Žaneta vėl atleido, ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“, -prisimena Lilija.
Žaneta sako, kad atleisdavo jam vardan šeimos, nes tikėdavo, kad jie dar turi šeimą.
„Tačiau niekam toje šeimoje nebuvo gerai: vaikui, dėl kurio stengiausi, dabar tikrai blogai, jam reikia psichologinės pagalbos. O jis man sakydavo, kad myli, bet aš abejoju, ar iš tikro mylėjo“, – dalinasi moteris.
Galų gale Žaneta sukaupė drąsą ir nusprendė skirtis. Nors teismai dar nesibaigė, tačiau jie jau nebegyvena kartu.
„Jis turi labai gerą advokatą: jau buvo trys bylos, o jis jokios bausmės negavo, ničnieko – švarut švarutėlis išėjo“, – kalba ji.
Pagrindinės moterų klaidos
Psichologui Andriui Kaluginui neretai tenka susidurti su moterimis, prieš kurias smurtauja jų vyrai. Daug tokių moterų, pažymi jis, jaučia kaltės jausmą, lyg jos pačios būtų kaltos dėl patiriamo smurtą, ir tai psichologą neramina.
„Pagrindinė patiriančių smurtą moterų klaida yra tai, kad jos nuolat atleidžia, tarsi pamiršta tą smurtą, tarsi to nebuvo. Jos neturėtų atleisti, o turėtų parodyti, kad to nepamiršta, pradėti elgtis atsargiau, tučtuojau perspėti visus draugus, kad jos vyras ją mušė ir savo elgesiu parodyti, kad tikrai jam neatleidžia.
Antroji klaida – savivertė. Moterys, kurios gauna nuo vyro, net nepagalvoja, kad tai yra smūgis per jų savivertę. Moteris dažnai net nepagalvoja, kad ją mušdamas fiziškai, muša ir morališkai, sakydamas „tu man niekas“, – nurodo psichologas.
Trečia labai dažna klaida, sako jis, yra meilė – kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.
Todėl psichologas sako, kad apie smurtą reikia pranešti aplinkiniams, nelaikyti to vien savyje, smurtautojui priešintis – tiek fiziškai, tiek morališkai. Ir neatleisti – čia krikščioniškas pasakymas apie kito skruosto atsukimą netinka.