1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.
Vos per valandą keleivių ir transporto priemonių pilnas keltas dingo po bangomis, išgyveno tik 137 žmonės.
Oficialiai buvo paaiškinta, kad katastrofa įvyko dėl laive sugedusių priekinių laivo vartų, tačiau praėjus 30 metų šį laivo nuskendimą vis dar temdo įvairūs neatsakyti klausimai.
Tikrų įvykių įkvėptas serialas apie 1994-ųjų rugsėjo 28-ąją paženklinusią tragediją „Estonia“ katastrofa“ – per TV6 jau nuo šio šeštadienio, gruodžio 14 d., 22 val.
Sugedo priekiniai vartai
1994 m. rugsėjo 27 d. iš Talino (Estija) į Stokholmą (Švedija) išplaukė keltas „MS Estonia“. Orų prognozė įspėjo apie audringas oro sąlygas, tačiau jos jūrose pasitaiko gana dažnai, todėl audros nereiškė nieko neįprasto.
Esa Mäkela, „MS Silja Europa“, pirmojo keleivinio kelto, kuris atsiliepė į „MS Estonia“ skambutį, kapitonas, vėliau apibūdino tos nakties orą kaip tipinę rudens audrą Baltijos jūroje.
Tačiau ankstyvą rugsėjo 28 d. rytą situacija laive greitai tapo nebekontroliuojama.
Maždaug 1 val. nakties keleiviai pajuto kelis stiprius smūgius, kai bangos pradėjo daužytis į laivą. Staiga į vieną iš denių ėmė plūsti vanduo.
Priekiniai vartai, 50 tonų sverianti konstrukcija, kuria buvo užtvertas kelto priekis, atsiskyrė, atplėšė priekinę laivo rampą ir leido vandeniui veržtis į vidų.
Po kelių minučių keltas ėmė smarkiai svirti į dešinę pusę, todėl daugumai keleivių tapo neįmanoma išlipti iš laivo, jau nekalbant apie gelbėjimosi valčių pasiekimą.
Gelbėjimo operacijoms tamsiame ir šaltame vandenyje buvo sunku, o kol atvyko pagalba, laivas jau buvo dingęs po vandeniu. Dauguma aukų buvo švedai – 501, po jų sekė estai – 285. Katastrofoje žuvo 17 šalių piliečiai, tarp jų trys lietuviai.
CTIFO rašoma, jog laivas vertėsi gana greitai, todėl žmonės trankėsi į sienas ir patyrė sunkius sužalojimus.
„Per kelias sekundes viskas virto visišku chaosu“, – prisimena Kentas Härstedtas, asmuo, kuris išgyveno laivo katastrofą.
1997 m. paskelbtoje oficialioje Estijos, Švedijos ir Suomijos avarijų komisijos atlikto tyrimo išvadoje teigiama, kad pagrindinė nelaimės priežastis buvo priekinių vartų gedimas.
Oficialioje ataskaitoje teigiama, kad vartų užraktai neatlaikė didžiulio bangų slėgio, todėl vanduo užliejo laivo denį, destabilizavo ir privertė jį greitai nuskęsti.
Konstrukcijos gedimai
Remdamiesi oficialia ataskaita, daugelis jūrų ekspertų tvirtina, kad laivo „MS Estonia“ nuskendimas nebuvo tik atsitiktinis nelaimingas atsitikimas – tai buvo lemtingos Ro-Ro keltų konstrukcijos klaidos pasekmė.
Ro-Ro keltai buvo sukurti norint pasiekti kuo didesnį efektyvumą, kad transporto priemonės galėtų lengvai į juos įvažiuoti ir išvažiuoti. Tačiau ši konstrukcija turėjo rimtą trūkumą – priekinius vartus.
Dėl šios nelaimės buvo pakeistos keltų saugos taisyklės. Tarptautinė jūrų organizacija įpareigojo įrengti tvirtesnius priekinius vartus, vandeniui nelaidžias pertvaras ir patobulinti drenažo sistemas, kad panašios avarijos atveju vanduo neužlietų denio.
Gandai ir sąmokslo teorijos
Kai jau atrodė, kad oficialūs katastrofos paaiškinimai išsprendė viešąsias diskusijas, 2020 m. buvo paskleista sąmokslo teorija.
Švedų dokumentiniame filme buvo teigiama, kad laivo nuolaužų korpuse buvo aptikta didžiulė skylė, todėl imta spėlioti, kad į „MS Estonia“ galėjo atsitrenkti išorinis objektas – galbūt povandeninis laivas.
Filmuota medžiaga sukėlė šoką trijose labiausiai nuo nelaimės nukentėjusiose šalyse – Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
Jei tai tiesa, šis atskleidimas reikštų, kad pirminis tyrimas buvo neišsamus arba, dar blogiau, tikrosios priežastys buvo nuslėptos.
Dokumentinis filmas iškėlė dar ir kitą teoriją, pavyzdžiui, kad tą naktį laive buvo gabenama karinė įranga ar net slaptas krovinys, todėl kai kurie spėliojo, kad keltas galėjo būti kažkieno taikiniu.
Praėjus keleriems metams po katastrofos sklandė gandai, kad laivas gabeno karinį krovinį, galbūt sukėlusį sprogimą ar kas nors sukėlė sabotažą.
Oficialioje ataskaitoje buvo kalbama apie karinius krovinius, tačiau nerasta jokių įrodymų, kad jie būtų susiję su katastrofa.
Vis dėlto jūrų ekspertai greitai paneigė šias teorijas, sakydami, jog filmuotoje medžiagoje nebuvo parodytas jūros dugnas, kuris, kaip paaiškėjo, yra nusėtas akmenimis, todėl jis lengvai galėjo padaryti žalos keltui.
Nepaisant to, visuomenė taip aktyviai reikalavo naujo tyrimo, kad Estijos, Švedijos ir Suomijos valdžios institucijos sutiko atnaujinti dalį bylos.
Teorija dėl kapitono Avo Pihto
Viena iš labiausiai įsisenėjusių tragedijos „MS Estonia“ paslapčių sukasi apie kelto kapitoną Avo Pihtą. Jis buvo vienas iš dviejų besikeičiančių „MS Estonia“ kapitonų, o kitas, vadovavęs lemtingąją naktį, buvo Arvo Andressonas.
Nors ir ne tarnybos metu, tą naktį, kai nuskendo laivas, Avo Pihtas keliavo į Stokholmą kaip keleivis.
Pirminiais duomenimis, A. Pihtas išgyveno laivo katastrofą ir buvo įtrauktas į išgyvenusiųjų sąrašą.
Liudininkai teigė matę, kaip jis sraigtasparniu buvo nugabentas į saugią vietą, o jo pavardė netgi buvo įtraukta į oficialius išgyvenusiųjų sąrašus. Tačiau vėliau jis dingo kaip vaiduoklis.
Jo staigus dingimas sukėlė begalę sąmokslo teorijų. Kai kurie manė, kad A. Pihtas matė arba žinojo ką nors pernelyg slapto ir buvo įtrauktas į liudytojų apsaugą.
Kiti įtarė dar grėsmingesnį scenarijų, manydami, kad jis galėjo būti pašalintas siekiant nuslėpti tikrąją laivo nuskendimo priežastį.
Šias teorijas skatino nuolatiniai gandai, kad „MS Estonia“ gabeno slaptą karinę įrangą, skirtą Švedijai.
Tačiau išsamus policijos tyrėjo Väino Karmo tyrimas XX a. pabaigoje šias teorijas paneigė: „kapitonui A. Pihtui pabėgti nebuvo įmanoma“.
Oficialaus tyrimo duomenimis, paskutinėmis akimirkomis jis liko laive ir prie galinių kelto vartų koordinavo evakuacijos veiksmus.
Pagal kitų išgyvenusiųjų parodymus jis buvo įvykio vietoje likus kelioms akimirkoms iki laivo nuskendimo.
Iš tos dalies nebuvo ištraukti jokie kūnai, todėl tyrėjai padarė išvadą, kad A. Pihtas greičiausiai nuskendo kartu su laivu.
Vis dėlto sąmokslo teorijos dėl kapitono dingimo nenurimo. Daugeliui įtarimų kelia vien tai, kad jo pavardė atsirado pirmuosiuose išgyvenusiųjų sąrašuose.
Kaip teigė vienas aukos šeimos narys, „šioje byloje yra per daug keistų detalių, kad būtų galima tiesiog sutikti su oficialia versija“.
Nesutarimai ir ginčai išliko iki šių dienų
Po šios nelaimės tarptautinė jūrų bendruomenė ėmėsi veiksmų, kad būtų išvengta dar vienos tokios tragedijos kaip „MS Estonia“.
Buvo priimtos naujos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti Ro-Ro keltų saugą, o jau eksploatuojamuose laivuose buvo įrengti tvirtesni vartai ir vandeniui nepralaidūs skyriai.
Tačiau, nors šie pokyčiai per kelerius metus ir apsaugojo žmonių gyvybes, jie beveik nesumažino skausmo tų, kurie prarado savo artimuosius „MS Estonia“ kelte.
Išgyvenusiems žmonėms ir aukų šeimoms nelaimė paliko gilius emocinius randus. Daugelis išreiškė nepasitenkinimą oficialiu tyrimu, manydami, kad svarbios detalės buvo ignoruojamos arba sąmoningai nuslėptos.
Viena iš problemų, kuri vis dar persekioja šeimas, yra daugelio su katastrofa susijusių dokumentų slaptumas.
Kai kuri tyrimo metu surinkta medžiaga buvo įslaptinta iki 2069 m., todėl žmonės mano, kad valdžios institucijos slepia informaciją.
Apie tai ypač daug kalbėjo buvęs Estijos katastrofų tyrimo komiteto vadovas Margusas Kurmas. Jis tvirtino, kad pagrindiniai JAV žvalgybos agentūrų saugomi dokumentai galėtų padėti išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko tą naktį, tačiau iki šiol nė viena vyriausybė nepareikalavo jų paviešinti.
Atrasta skylė laivo nuolaužoje tik dar labiau pakurstė viešų spekuliacijų ugnį. O kadangi svarbiausi dokumentai buvo užantspauduoti dešimtmečiams, gali praeiti daug laiko, kol bus atskleista visa istorija, jei ji apskritai kada nors bus atskleista.
852 aukų šeimoms tos nakties skausmas vis dar atrodo šviežias, o neišspręsti klausimai tik gilina jų sielvartą.
Kelto „MS Estonia“ nuskendimas tebėra ne tik viena mirtingiausių Europos jūrų katastrofų, bet ir viena didžiausių paslapčių.
Tikrų įvykių įkvėptas serialas apie 1994-ųjų rugsėjo 28-ąją paženklinusią tragediją „Estonia“ katastrofa“ – per TV6 jau nuo šio šeštadienio, gruodžio 14 d., 22 val.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
