Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas (Phivolcs) šį perspėjimą paskelbė smarkioms liūtims pliaupiant aplink Majono ugnikalnį, jau apie savaitę spjaudantį lavos fontanus ir smarkiai įkaitusių pelenų debesis.
Lietaus vanduo, susimaišęs su vulkaniniais pelenais ir akmenimis gali sudaryti pražūtingas sraunias purvo tėkmes – laharus, galinčius nušluoti ištisas gyvenvietes, pabrėžė pareigūnai.
„Jeigu krinta pelenai ir pila smarki liūtis, tai gali virsti laharu, – naujienų agentūrai AFP sakė „Phivolcs“ vadovas Renato Solidumas (Renatas Solidumas). – Smarkių liūčių atveju svarbu toliau atsitraukti... Tai prevencinė priemonė.“
Anksčiau instituto paskelbtame perspėjime sakoma, kad pastaruoju metu Majonas išmetė apie 25 mln. kubinių metrų pelenų ir kitokios vulkaninės medžiagos, susikaupusios ant jo šlaitų ir aplinkinėse teritorijose.
Pažymima, kad susidarę laharai gali nutekėti į aplinkinius vandens telkinius, todėl prie upių gyvenantys žmonės raginami evakuotis į aukštesnes vietas.
Šios rekomendacijos pagrįstos skaudžia patirtimi. Per 2006 metų rugpjūtį įvykusį 2 460 m aukščio Majono ugnikalnio sprogstamąjį išsiveržimą tiesiogiai niekas nežuvo, bet po keturių mėnesių atslinkęs taifūnas ant jo šlaitų sukėlė vulkaninio purvo nuošliaužą, pareikalavusią apie tūkstančio gyvybių.
„Phivolcs“ nurodė, kad penktadienį iš Majono kraterio toliau švirkštė lavos fontanai, bet dėl blogų orų šeštadienį stebėti ugnikalnio veiklą buvo sunku.
Griaunamoji jėga
Albajaus provincijos mieste Daragoje prie upės gyvenantys žmonės sakė bijantys, kad gali pasikartoti 2006-ųjų incidentas.
„Esame susirūpinę, kad vėl nuslinks laharas. Naktį negalim ramiai miegoti. Miegam kaip vištos – nubundam nuo menkiausio ugnikalnio grumėjimo“, – AFP sakė 47 metų Virginia Tuscano (Virdžinija Tuskano), lietui pliaupiant ant jos namų.
„2006-aisiais laharo srautai buvo tokie galingi, kad tarsi bangos šlavė netgi betoninius namus“, – prisiminė ji.
Ši trijų vaikų motina sakė jau susikrovusi daiktus ir esanti pasiruošusi palikti namus.
Stebėtojai pasakojo matantys, kaip per smarkų lietų nuo įkaitusios lavos ir pelenų pakilę garų debesys apgaubė visus kalno šlaitus.
Garas taip pat buvo matomas kylantis iš ugnikalnio kraterio, ten nutekėjus lietaus vandens.
Filipinuose per ugnikalnių išsiveržimus arba jiems pasibaigus neretai susidaro pavojingų purvo srautų.
Vyriausybė jau evakavo daugiau kaip 84 tūkst. žmonių iš pavojingos zonos devynių kilometrų spinduliu aplink Majoną, baiminantis, kad gali įvykti didelis sprogimas.
Už 330 km į pietryčius nuo Manilos esantis Majonas yra aktyviausias iš 22 šalyje veikiančių ugnikalnių.
Istoriniai duomenys rodo buvus 51 ankstesnį Majono išsiveržimą; vėliausias jų įvyko 2014-aisiais. 1814 metais ugnikalnis palaidojo Kagsavos miestelį; tąsyk žuvo per tūkstantį žmonių.
2013 metais iš šio ugnikalnio išsiveržęs pelenų debesis pražudė penkis žmones, užkopusius prie viršūnės, nors buvo paskelbta perspėjimų.
Filipinai priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvumu.
