Kazamičolos miestelyje, esančiame nedidelės turistinės salos šiaurėje, nuo bažnyčios nuskilus kelioms nuolaužoms žuvo viena moteris, o kitos aukos kūnas buvo pastebėtas vieno namo griuvėsiuose, informavo vietos žiniasklaida.
Per drebėjimą buvo sužeisti maždaug 25 žmonės, dauguma jų – nesunkiai.
Per ankstų antradienį surengtą spaudos konferenciją vietos civilinės saugos departamento vadovas Angelo Borrelli (Andželas Borelis) sakė, kad nuo drebėjimo labiausiai nukentėjo dvi nedidelės gyvenvietės – Kazamičola ir šalia jos esantis Lako Amenas.
Gelbėtojai paryčiais stengėsi išvaduoti iš po griuvėsių tris gyvus vaikus, kuriems pavyko prisišaukti pagalbą, Italijos televizijai sakė Kazamičolos meras.
Ugniagesiai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad apie 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš vieno namo griuvėsių buvo ištrauktas vyras. Jis yra trijų vaikų tėvas.
Apie 4 val. ryto vietos (5 val. Lietuvos) laiku, gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė jo septynių mėnesių kūdikį. Vėliau jie bandė pasiekti dar du griuvėsiuose įstrigusius vaikus – ketverių ir septynerių metų berniukus. Su gelbėtojais jie susisiekė telefonu.
Apie dingusius sutuoktinį ir vaikus pranešė sunerimusi nėščia moteris, kuri pati nenukentėjo.
„Kazamičoloje sugriuvo pastatas, iš po griuvėsių ištraukti trys gyvi žmonės – dvi moterys ir vyras“, – sakė A.Borelli.
Žemės drebėjimas sukrėtė salos šiaurės vakarinę dalį 20 val. 57 min. vietos (21 val. 57 min. Lietuvos) laiku. Drebėjimo židinys buvo maždaug 10 km gylyje.
Kiek vėliau buvo užfiksuota dar 14 silpnesnių pakartotinių smūgių, nurodė A.Borrelli.
Ši nelaimė įvyko likus kelioms dienoms iki pragaištingo Amatričės drebėjimo pirmųjų metinių. Pernai rugpjūtį šį vidurio Italijos miestą sukrėtus 6 balų stiprumo žemės drebėjimui, žuvo beveik 300 žmonių. 2016-ųjų spalį ir šiemet sausį tą patį regioną buvo sukrėtę dar trys požeminiai smūgiai.
Kadangi saloje jau buvo gana gausios ugniagesių pajėgos, kovojančios su šią vasarą šalį siaubiančiais miškų gaisrais, į drebėjimą pagalbos tarnybos sureagavo itin greitai, pranešė vietos žiniasklaida.
Nedelsiant buvo mobilizuotos ugniagesių komandos, įskaitant ir du būrius, specialiai apmokytus gelbėti žmones iš griuvėsių, informavo priešgaisrinio departamento atstovas Bruno Frattasi (Brunas Fratasis).
Ugniagesiai tviteryje parašė, kad Iskijoje sugriuvo ar buvo apgadinti keli pastatai.
Nukentėjo ir vienintelė Iskijos ligoninė; dalis jos buvo evakuota. Penki pacientai sraigtasparniu buvo nuskraidinti į kitą gydymo įstaigą.
„Siaubingi įspūdžiai“
Kai prasidėjo drebėjimas, restoranuose tebesėdėjo gausybė lankytojų, o parduotuvės tebebuvo atidarytos, tviteryje rašė liudininkai.
„Siaubingi įspūdžiai: viskas drebėjo, paniro į tamsą; sugriuvo namų... košmaras“, – parašė vienas drebėjimą patyręs asmuo.
„Sėdėjau ant sofos, žiūrėjau televizorių. Dingo elektra, prasidėjo drebėjimas, kažkas nukrito man ant galvos. Ėmiau klykti, mano mama griebė mane ir išbėgome laukan“, – tviteryje rašė kita drebėjimo sukrėsta salos gyventoja.
Neilgai trukus elektros tiekimas saloje buvo atkurtas, bet daugybė žmonių po drebėjimo bijojo eiti į pastatų vidų ir liko lauke.
Kanalas „Rai News 24“ parodė reportažą, kuriame matomi poilsiautojai savo automobiliuose, prigrūstuose jų daiktų. Kiti žmonės sėdėjo soduose prie savo namų.
Pasak vietos žiniasklaidos, Iskijos salos uoste laukė gausybė automobilių, norėjusių kuo greičiau išvykti atgal į Neapolį. Vienas keltas išplaukė 2 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, o kitas – dviem valandomis vėliau.
Iskijoje požeminių smūgių užfiksuojama gana dažnai. 1883 metų liepą per 5,8 balo stiprumo drebėjimą žuvo per 2 tūkst. žmonių.
Italija dėl po jos teritorija susiduriančių Eurazijos ir Afrikos tektoninių plokščių judesių pasižymi dideliu seisminiu aktyvumu. Didžiausia drebėjimų rizika tenka kalnuotai teritorijai šalies viduryje.
