Vaikštinėdamas po Neveronių kaimą ir žiūrėdamas, ką šiuo metu kiekvienas gali rasti laukuose, vaistažolininkas ir knygelių „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius dr. Marius Lasinskas sako, kad šiuo metu reikėtų paskubėti ir pasirinkti juoduogio šeivamedžio žiedų.
„Šiuo metu – pats pikas. Aišku, savaitėlę per anksti šilti orai suskubino žydėti, tačiau suskubę galite pasirinkti juoduogio šeivamedžio žiedų be lapelių ar pačius žiedynus. Galima naudoti ir šviežius, tačiau verčiau pasirūpinkite atsargomis žiemai, jeigu netikėtai užklups neprašyti virusai, sezoninis gripas ar kita pandeminė liga.
Lauk juos išvarys juoduogio šeivamedžio žiedai. Pasidžiovinkite, o vėliau vieną-du arbatinius šaukštelius sumaišykite su vandeniu, palaikykite 10 minučių ir skanaukite su medumi – turėsite nuostabią arbatą nuo visų žiemos negandų“, – pataria specialistas.
Be to, pašnekovas priduria, kad galima skanauti ir šviežią juoduogio šeivamedžio arbatą, tačiau įspėja, kad ši turi aitrų, ganėtinai stiprų kvapą. Pasak jo, kai kurie žmonės šią vaistažolę netgi liaudiškai vadina „juoduoju bezdu“.
„Juoduogis šeivamedis yra stiprokas krūmas, todėl kasdien jo arbatos negerčiau. Verčiau pasilikčiau kaip vaistą nuo peršalimo, kosulio. Vartojant didesniais kiekiais gali laisvinti vidurius. Vasaros pabaigoje, kai sunoks jo uogos, bus galima pasirinkti ir jų, tačiau prieš vartojant būtina termiškai apdoroti – džiovinti, gaminti sirupą“, – įspėja.
Kitas augalas, kuris šiuo metu jau atkakliai žydi didžiojoje Lietuvos regionų – siauralapis gaurometis. Vaistažolininkas pasakoja, kad daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų augalas turi masinio žiedų žydėjimo metu, kuomet yra prasiskleidę 50-60 proc. žiedų. Šiuo metu rinkti siauralapio gauromečio dr. M. Lasinskas neskubina, kadangi prasiskleidė vos pirmieji jo žiedai:
„Šis augalas yra didžiulis pagalbininkas. Kiek važinėju po Lietuvą, tiek pamatau, kad tai yra ne mano vienintelio mėgstamiausia vaistažolė, tačiau ir kitų. Siauralapis gaurometis stiprina imunitetą, sutvarko padidėjusį rūgštingumą, turi priešuždegiminių savybių, yra puikus antioksidantas, mažina galvos skausmą.
Joninių metu rinkite gauromečio lapelius, viršūnėlę. Tačiau paties augalo neskinkite palei žemę, nes palikus jį augti jis ir toliau išleis naujus ūglius, turėsite jo atsargų iki pat žiemos. Skinkite tik lapelius, žiedelius, o visa kita palikite toliau augti.“
Baltažiedė notrelė ir kiti puikūs augalai
Dr. Marius Lasinskas sako, kad per Joninės moterys turėtų bėgti į laukus, pievas, kaimo sodus ir būtinai pasirinkti baltažiedės notreles, kuri vartojama su didžiąją dilgėle yra puiki pagalba moters organizmui. Pasak jo, baltažiedė notrelė turi priešuždegiminį poveikį, gali padėti sutvarkyti ciklo problemas, pagelbėti menopauzės metu.
„Lygiomis dalimis vartokite baltažiedę notrelę ir dilgėlę. Galima ir džiovintas, ir šviežias. Pagerins ne tik bendrą organizmo veiklą, bet ir išspręs šlapimo takų bėdas, abu šie augalai yra labai naudingi. Prie „moteriškų“ augalų taip pat įvardijama ir trikertė žvaginė, jau pradeda žydėti ir kraujažolė.
Šias žoles galite naudoti atskirai arba kartu su notrele, dilgėle. Soduose netrukus pradės žydėti ir medetkos, tad galite į mišinį įdėti paskaninimui ir jų, ir melisos ar mėtos – turėsite nuostabią arbatą moters organizmui“, – nusišypso patardamas.
Be to, minėti augalai tinka ne tik moterims, tačiau ir vyrams. Ypatingai vartoti dilgėles pašnekovas ragina vasaros metu, kuomet gausiau prakaituojame, netinkame daug mineralų, tad dėl šios priežasties verta gerti ir šiltą, ir šaltą dilgėlių arbatą.
„Taip pat dilgėlę galima ir sutrinti, dėti į kokteilius. Miltelius galima ištirpinti vandenyje ar kitame gėrime ir taip gauti visų reikiamų mikro-, makroelementų, kurių yra turtingoje žaliavos sudėtyje. Ne veltui dilgėlė yra vadinama vitaminų karaliene, tad jų turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje“, – priduria.
Šiuo metu taip pat pradeda žydėti ir lipikai, kurie turi puikią naudą žmogaus limfinei sistemai, imunitetui, esant skydliaukės problemoms. Taip pat prie tvoros auga ir dirvinis asiūklis, tačiau dr. M. Lasinskas įspėja, kad norint gauti naudos sveikatai reikėtų asiūklį rinkti tik augantį dirvoje:
„Jei miške ar pelkėtose vietose pamatysite puošnų asiūklį – jo nerinkite, nes rinkti reikia tik augantį dirvose, kuris atrodo kaip eglutė. Jeigu asiūklis turi kepurėlę ar sporangę, tuomet jį palikite, nerinkite.“
Būtina turėti vaistinėlėje
Nors dauguma žmonių ir nemėgsta karčių vaistažolių arbatų, tačiau vaistažolininkas teigia, kad vaistinėlėje reikėtų turėti ir jų. Jis ragina pasirinkti karčiojo kiečio (pelyno), bitkrėslių, sukatžolės. Tai – kartūs augalai, kurie tinka profilaktiniam vartojimui norint apsisaugoti nuo kirmėlių, grybelių:
„Jei turite sodą ar kaimą, važiuokite ir pradėkite jau dabar rinkti raudonėlių žolę, melisą, šalavijų lapus, čiobrelius. Tai yra nuostabūs augalai, kurie labai kvepia, o juk kartais taip norisi turėti kvapnios arbatos, tad nenuostabu, kad šie augalai greičiausiai dingsta iš spintelių.
Taip pat pasirinkite juodųjų serbentų lapų, žiomenių, anyžinių lofantų, kurie kvepia saldainiais, tačiau norint jų turėti reikia užsiauginti sėklyčių. Dažnai bitininkai mėgsta juos auginti, nes jie labai kvepia ir yra nektaringi.“
Pašnekovas taip pat priduria, kad šiuo metu reikėtų pasirūpinti ir raudonaisiais dobilais, kurie yra puikūs augalai moters sveikatai, puikus estrogenų šaltinis. Šie dobilai ne tik padės nuo kosulio, tačiau ir paramins nervus.
„Iš tiesų, ne veltui sakoma, kad visas vaistažoles reikia iki Joninių surinkti, nors tai ir nėra iki galo tikslu, nes kai kurių vaistažolių dar neturime. Pavyzdžiui, viržį rinksime liepos viduryje ar pabaigoje, kiaulpienių šaknis kasime rudenį, o amalą skinsime žiemą.
Augalus rinkti galima ištisus metus, tačiau svarbu žinoti, kada jie yra veiksmingiausi, kada žydi ir kurią dalį galima rinkti. Tačiau, aišku, daugiausiai žydinčių ir mus apdovanojančių vaistažolių yra šiuo metu“, – baigdamas sako dr. M. Lasinskas.
Nepamirškite kelių dalykų
Paklaustas, kaip paruošti surinktas žoleles atsargoms, pašnekovas sako, kad geriausia jas džiovinti natūraliai, vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, patalpa turėtų būti gerai vėdinama.
Jei neturite tam sąlygų, galite džiovinti džiovyklėje – kuo aromatingesnės žolelės, tuo žemesnėje temperatūroje džiovinama. Lapai džiovinami 30–35, šaknys – 40–60 laipsnių temperatūroje.
„Jas laikyti reikėtų storasluoksniuose maišeliuose, storo popieriaus dėžutėse, arba gerai iškaitintuose stikliniuose induose, kurie apsaugoti nuo saulės šviesos, lempų. Galima laikyti ir lininiuose ar drobiniuose maišeliuose, bet turėtų būti apsaugoti nuo kandžių ir drėgmės. Taip laikomos žolelės galios metus arba du, jeigu tai žiedai, lapai žolė, o žievė, šaknys, sėklos iki 3–5 metų, jeigu teisingai jas laikysite“, – patarė dr. M. Lasinskas.
Svarbu ir tinkamai vartoti žoleles. Jeigu vartojamos arbatos iš vienos rūšies augalo, jas gerkite septynias dienas ir padarykite trijų dienų pertrauką, arbatas gerkite du-tris mėnesius.
Jeigu geriate žolelių mišinių arbatas, jas vartokite 21 dieną ir padarykite septynių dienų pertrauką, arbatas gerkite mažiausiai du-tris mėnesius: „Pertraukos reikalingos tam, kad organizmas nepriprastų ir nereikėtų didinti dienos normos.“
Žolelių arbatos bus daug naudingesnės, jei jas gersite tuščiu skrandžiu – likus pusvalandžiui ar valandai iki valio arba praėjus valandai, dviem po valgymo. Be to, vaistažolininkas priduria, kad vaistažolės naudingos tik tada, jei rūpinatės savo sveikata – pakankamai judate ir rūpinatės sveika mityba.
Jei norite gauti visą vaistažolių teikiamą naudą, išdžiovintas jas sumalkite į miltelius akmeninėje ar medinėje grūstuvėje, blogiausiu atveju – kavamalėje ir persijokite, kad milteliai būtų kuo smulkesni.
Šaukštelį vaistažolių miltelių sumaišykite su trečdaliu puodelio kambario temperatūros vandens, puse šaukštelio aliejaus ir puse šaukštelio medaus, viską gerai išmaišykite ir išgerkite prieš pusryčius, pietus ar vakarienę – taip organizmas pasisavins visas ir vandenyje, ir riebaluose tirpias biologiškai aktyvias medžiagas.
