Nėra jokių abejonių, kad sveika mityba gali padėti pagrindus ilgam ir sveikam gyvenimui. Viduržemio jūros dieta, kurioje gausu alyvuogių aliejaus, nesmulkintų grūdų, šviežių vaisių ir daržovių, dažnai giriama dėl teigiamo poveikio ilgaamžiškumui.
Tačiau vyresnis mitybos specialistas Aleksandras Thompsonas paaiškino, kad kai kurios specifinės maistinės medžiagos taip pat gali vėlinti senėjimą ir apsaugoti jūsų sveikatą bei kūną amžėjant, rašo express.co.uk.
Vitaminas C
Vitaminas C, randamas citrusiniuose vaisiuose ir saldžiuose pomidoruose, pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris gali neutralizuoti laisvųjų radikalų daromą žalą.
A. Thompsonas sakė: „Tikėtinas ryšys tarp vitamino C vartojimo ir ilgaamžiškumo yra susijęs su laisvųjų radikalų ligų ir senėjimo teorija.
Laisvieji radikalai yra medžiagos, susidarančios kaip natūralūs visų organizmo procesų šalutiniai produktai, panašiai kaip automobilis, gaminantis išmetamąsias dujas. Mažais kiekiais šie laisvieji radikalai nedaro žalos organizmui, tačiau manoma, kad per dideli kiekiai gali pakenkti ląstelėms, padidindami tam tikrų ligų riziką ir paspartindami senėjimo procesą“.
Būtent čia vitaminas C gali padėti pašalinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį, sulėtinti senėjimo procesą ir padidinti ilgaamžiškumą. Tačiau ekspertas pažymėjo, kad šiai teorijai pagrįsti būtina šioje srityje atlikti daugiau tyrimų.
„Suaugusiesiems reikia mažiausiai 80 mg vitamino C per dieną, bet idealiu atveju žmonės turėtų stengtis suvartoti bent penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną, o tai natūraliai suteiks daugiau vitamino C nei šis minimalus poreikis“, – sakė A. Thompsonas.
Vitaminas D
„Saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir palaikant kaulų stiprumą. Nerimą kelia tai, kad mažas šios esminės maistinės medžiagos kiekis yra susijęs su didesne ankstyvos mirties rizika.
A. Thompsonas sakė: „Kūnas pats gali pasigaminti vitamino D iš saulės spindulių, tačiau nuo spalio iki kovo pabaigos pakankamo saulės kiekio sunku gauti.
Net vasarą naudojant aukštos UV apsaugos nuo saulės priemones ar labiau dengiant atviras kūno vietas, vitamino D sintezė sumažės“.
Tai reiškia, kad daugeliui žmonių kasdienis 10–25 mikrogramų (400–100 tarptautinių vienetų) vitamino D papildas yra protingas būdas apsisaugoti nuo vitamino D trūkumo. Remiantis NHS, suaugusiems kasdien reikia 10 mikrogramų vitamino D, o tai atitinka 400 tarptautinių vienetų.
Geri „saulės vitamino“ maisto šaltiniai yra riebi žuvis (lašiša, sardinės, silkė ir skumbrė), raudona mėsa, kepenys, kiaušinių tryniai ir maistas, turintis daug naudingų maistinių medžiagų – pavyzdžiui, kai kurie grybai.
Baltymai
Pakankamas baltymų suvartojimas gali padėti sulėtinti medžiagų apykaitos senėjimą ir taip paskatinti jūsų ilgaamžiškumą.
A. Thompsonas sakė: „Atrodo, kad kai kurių gyvulinių baltymų, ypač raudonos ir perdirbtos mėsos, pakeitimas augaliniais baltymais (pvz., ankštiniais augalais, riešutais, sėklomis ir nesmulkintais grūdais) turi didžiausią įtaką ilgaamžiškumui.
Tai greičiausiai susiję su kitų maistinių medžiagų, egzistuojančių kartu su baltymais gyvūninės kilmės maisto produktuose, pavyzdžiui, sočiųjų riebalų, druskos ir tam tikrų konservantų, vartojimo sumažėjimu.
Be to, tyrimai parodė, kad didesnis baltymų vartojimo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms padeda palaikyti raumenų masę, o tai vėliau turi įvairiapusės naudos gyvenimo kokybei“.
„British Heart Foundation“ duomenimis, daugumai suaugusiųjų vienam kilogramui kūno svorio per dieną reikia apie 0,75 gramo baltymų, tai yra maždaug dvi porcijos mėsos, žuvies, riešutų arba tofu.
Nors visos šios maistinės medžiagos suteikia daug žadančios naudos, mitybos specialistas pabrėžia, kad raktas į ilgaamžiškumą yra įvairus sveikas augalinės kilmės maistas.
Prieš vartojant bet kokias medžiagas pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
