Į Pietų Korėjos sostinę Seulą aptarti komunistinės Šiaurės Korėjos sukeltą krizę sekmadienį atvyko JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams Jamesas Kelly (Džeimsas Kelis).
J.Kelly Prezidento Mėlynuosiuose rūmuose pirmadienį susitiks su vietos pareigūnas bei išrinktuoju prezidentu Roh Moo-hyunu (Ro Muhjunu). "Kalbėsimės pozityviai", - tik atvykęs į Seulą žurnalistams teigė J.Kelly.
Seulo santykiai su Vašingtonu, Pietų Korėjoje dislokavusiu 37 tūkst. nuo Pchenjano agresijos saugančių karių, suprastėjo praėjusiais metais, kai JAV karo teismas išteisino du korėjiečių mergaičių porą suvažinėjusius karius.
Pchenjanas sekmadienį paragino visus korėjiečius atsikratyti pusiasalyje dislokuotų JAV pajėgų taip mėginant išnaudoti tarp Seulo ir Vašingtono atsiradusius nesutarimus.
Pietų Korėjos prezidentą Kim Dae-jungą (Kim Dedžungą) kitą mėnesį poste pakeisiantis Roh Moo-hyunas į valdžią atėjo pasinaudojęs antiamerikietiškų nuotaikų banga ir pažadėjęs niekada "nekeliaklupsčiauti" Vašingtonui.
Rusai bando rasti kompleksinį problemos sprendimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas šeštadienį telefonu kalbėjosi su Kinijos, Prancūzijos, Korėjos Respublikos užsienio reikalų ministrais bei JAV valstybės sekretoriumi, kuriems pasiūlė kompleksišką Korėjos problemos sprendimo planą. Štai ką jis sugalvojo:
Pirma, būtina užtikrinti nebranduolinį Korėjos pusiasalio statusą, griežtai laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, vykdyti visus kitus šalių prisiimtus įsipareigojimus, išplaukiančius iš kitų tarptautinių susitarimų, įskaitant 1994 metų.
Antra, būtinas konstruktyvus dvišalis ir daugiašalis suinteresuotų šalių dialogas, kurio vienu iš rezultatų turi tapti Šiaurės Korėjos saugumo garantijos.Trečia, būtina atnaujinti humanitarines ir ekonomines programas, vykdytas Korėjos pusiasalyje.
"Žinoma, detalės dabar gludinamos palaikant kontaktus su visomis suinteresuotomis šalimis. Tačiau bendrais bruožais pagrindiniai šio kompleksinio sprendimo elementai jau ryškėja", - sekmadienį pažymėjo URM oficialus atstovas A.Jakovenka.
Branduolinės krizės užuomazgos jau buvo jaučiamos praėjusių metų pabaigoje, kai Šiaurės Korėja pripažino, kad pažeidė 1994 metų sutartį ir vykdo branduolinių ginklų programą, o kiek vėliau pagrasino atnaujinti Jongbjono reaktoriaus darbą. Jongbjono branduolinė jėgainė pritaikyta gaminti ginklams tinkamą plutonį.
Situacija labai paaštrėjo, kai Pchenjanas sausio 10 dieną, penktadienį, pareiškė atsimetantis nuo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS).
Šeštadienį Šiaurės Korėjos diplomatas Son Mun Sanas pareiškė, kad po kelių savaičių galės būti paleistas daug diskusijų sukėlusios Jongbjono branduolinės jėgainės reaktorius. Jis teigė, kad reaktorius bus parengtas "pradėti darbą per kelias savaites, o ne per kelis mėnesius". Ir dar pagąsdino, papasakodamas apie jėgainės saugyklose tebegulinčius 8 tūkst. branduolinio kuro strypus, iš kurių galima pagaminti masinio naikinimo ginklams tinkamos medžiagos.
Pasak diplomato, jėgainė, kuri po pertvarkymų galės panaudotą reaktorių kurą perdirbti į ginklams tinkamą medžiagą, "yra parengtyje", tačiau pridūrė negalįs pasakyti, ar ji pradės veikti ir kada tai įvyks.
"Reuters"-“Interfax”-BNS-NK naujienos
