E. Valentė sako, kad Joninės yra jaunas šios šventės pavadinimas, kurį priėmė bažnyčia. Etnologės teigimu, ši šventė turi begalę kitų, įsitvirtinusių pavadinimų kaip Kupošventė, Kupolinės ar Rasos.
„Mes įsivaizduojame, kad pavadinimas „Rasos“ yra kilęs iš anksti ryte ant pievos pasirodančių vandens lašelių. Ta rasa yra puiki, o joje išsimaudžius, galime tapti sveikesniais, gražesniais ir stipresniais, tačiau „Rasos“ turi dar svarbesnę prasmę – ši diena yra apie žydinčius ir rasojančius rugius.
Mūsų protėviams tai buvo labai svarbu, nes rugių rasojimas ir žydėjimas lėmė gerą derlių ir tai, kas juos įgalino būti darbščiais, sveikais, gyvybingais. Iš čia kilo paprotys lankyti rugius, o jų rasojimas yra viena iš Rasos šventės prasmių“, – šypsosi E. Valentė.
Švenčiame vidinį dvasios ir gamtos žydėjimą
Etnologės teigimu, Rasos yra be galo svarbi šventė, nes šią dieną pasiekiama augmens ir žydėjimo kulminacija – kuomet akis stebina spalvingi, prasiskleidę augalų žiedai. Šiuo laikotarpiu visagalė gamta yra kupina augmenijos, o mes jaučiame dvasios pilnatvę – būtent tai mes ir švenčiame.
„Ši šventė yra didžiausio išsiskleidimo gamtoje t.y. viso to, kas auga didžiausios kupos šventė. Tai ne paprasta diena – šviesa nepranyksta visą naktį. Mūsų protėviai ir mes patys šią dieną švenčiame dėl to, kad saulė po šių švenčių suksis atgal – eis link rudens, žiemos. Tad baigsis žydėjimas, augimas ir prasidės branda.
Brandos laikotarpiu yra brandinami grūdai, derlius ir po truputį pasitinkamas ruduo“, – apie Joninių svarbą pasakoja etnologė.
Ši šventė turėjo ir vis dar tebeturi tradicijas, kurios yra šių dienų magija. Tokių ypatingų mūsų kalendorinių švenčių metu yra būtina save iš naujo užburti ir palinkėti visa ko geriausio.
Šventė apipinta įvairiausiomis tradicijomis
Etnologė primena, kad šią magiją išpildo įvairios tradicijos kaip vainiko pynimas, jo paleidimas, laužo deginimas, aukuro kūrimas, kupoliavimas, išsivalymas per ugnį ir bendravimas su artimaisiais bei draugais.
„Mūsų vidinis derlius turi bręsti kaip ir gamtoje. Tam, kad mes neatsiliktume nuo to, kas vyksta gamtoje, darome apeigas ir laikomės tradicijų.
Pirmoji tradicija – vainiko pynimas iš pačių gražiausių žolynų žiedų, kurie šiuo metu žydi ir bujoja gamtoje. Reikėtų prisiminti, kad šventieji turi nimbą, karaliai turi karūną, o vainikas yra karūna iš žiedų.
Ją ant galvos dedamės tam, kad įgautume dar daugiau jėgų, stiprybės ir užpildytume savąjį vidinės spalvos pasaulį surastais spalvingaisias vainiko žiedais. Vainiką dedame ne tik ant galvos, bet ir kryžoko – ten prisegame žvakelę, ją uždegame ir leidžiame į upę, upelį ar ežerą.
Taip mes siunčiame žinią savo protėviams ir visam tam, kas mus užaugino, kad mes esame kupini laimės ir tikimės jų palaiminimo – tai padėka viskam, kuo mes esame šiandien.
Taip pat šios šventės metu būtina susikrauti laužą. Ugnis reikalinga tam, kad šokdami per ugnį mes išsivalytume ir pasiruoštume naujam derliaus bei brandos etapui. Tam, kad šventė būtų su visais reikalingais ženklais, Rasų dieną būtina iškelti kupolę (aukšta kartis, apsupta žolynų vainiku, kurios viršūnėje yra gražiausi žiedai). Tai kupėjimo, visokeriopo gyvybingumo ženklas.
Labai svarbu ir aukuro kūrimas. Ta ugnis, kurią sukursime yra ne tik rasos davėja, bet ir jungtis su saulės šviesa. Jeigu per visą naktį laikysime degantį aukurėlį, saulę turėsime ugnies pavidale ir visokeriopai švęsime šviesą“, – apie ypatingas Joninių tradicijas pasakoja etnologė.
E. Valentė akcentuoja, kad jei šios šventės metu būtina ne tik šokti, dainuoti, bet ir vaišintis beržų sula, sūriu.
„Be abejo, svarbu nepamiršti ir įvairių žolelių rinkimo. Dabar žolelių gydomosios galios yra pačios stipriausios. Vaistažolių rinkimas iki Rasų yra labai svarbus, nes vėliau žolynai nebeturės tiek daug galios“, – sako ji.
Sužinokite, kas jūsų laukia
E. Valentė sako, kad norint išsiburti savo likimą, reikia surinkti kupolių puokštelę. Tai padaryti visai nesunku: „Norint sužinoti savo ateitį, reikia nueiti į pievą, žengti 7, 9 ar 12 žingsnių ir skinti tuos žolynus, kuriuos pamatysite pirmiausiai.
Šie žolynai yra burtas, iš kurio galime nuspręsti apie savo ateitį. Tie, kurie išmano žolynų reikšmes, išpranašaus ir pasakys, kas gero, šviesaus ir kitokio laukia ateityje“, – sako ji.
Etnologė pamini, kad bendraujant, dainuojant ir būnant šventėje, galimai atrasite savo paparčio žiedą. „Paparčio žiedas nėra žaidimas. Tai yra lyg praregėjimas – švystelėjusi nauja mintis.
Jeigu tai įvyks, jūs rasite savo paparčio žiedą. Jei švęsite šią šventę, yra tikimybė, kad Jums tikrai pavyks surasti viena iš pagrindinių Rasos šventės simbolių“, – šypsosi etnologė.
