Penkiolikos metų amžiaus Siamo dvynės gyvena nuolatinėse kančiose – jų tėvas maldauja pagalbos arba leisti joms numirti. Saba bei Farah Shakeel iš Indijos yra susijungusios kaukolėmis ir, mergaitėms augant, klaikūs galvos bei sąnarių skausmai tik didėja, o jų kalba darosi vis ne rišlesnė.
Pasak dailymail.co.uk, kadaise dvynės buvo sulaukusios specialistų pagalbos – Jungtinių Arabų Emyratų miesto Abu Dabio princo dėka – tačiau jų tėtis, Mohammedas, dirbantis arbatos kioske Patnoje, negali sau leisti dukroms suteikti gydymo. Jo alga– vos 253 Lt per mėnesį – skiriama aštuonių narių šeimai išlaikyti.
Shakeel savo dukterų padėtį laiko tokia apgailėtina, kad norėtų, jog Indijos valdžia leistų medikams įvykdyti eutanaziją.Tuo tarpu prieš penkerius metus šeichas Mohammedas bin Zayed paaukojo pinigų, kad mergaitės galėtų aplankyti Siamo dvynių specialistus, tarp jų – ir amerikietį Benjaminą Carsoną – kad šie išsiaiškintų visus įmanomus būdus joms atskirti.
Siamo dvynės (nuotr. AP)
Tuo metu mergaitės buvo žymiai žvalesnės ir geresnės sveikatos. Nors judėti jos galėjo tik atsispirdamos rankomis ir kojomis – panašiai, kaip krabai – bet mėgavosi žaisdamos stalo žaidimus ir žiūrėdamos „Bollywoodo“ filmus. B. Carsono vadovaujama gydytojų komanda išsiaiškino, kad pastarosios dalijasi kritiniu kraujagyslių smegenyse kiekiu ir turi tik du inkstus, iš kurių abu – Farah kūne.
Tąkart jų tėčiui buvo pasakyta, kad dvynėms atskirti prireiks šešių operacijų, o kiekvienos jų metu galimas vienas iš penkių šansų, jog kuri nors mergaitė neišgyvens. Nepaisant to, kad princas siūlėsi už viską sumokėti, Ponas Shakeel nusprendė nerizikuoti.
Prabėgus penkeriems metams, mergaičių būklė taip pablogėjo, jog jų tėtis priėjo širdį veriančios išvados: jeigu pastarųjų kančioms sumažinti nepavyks rasti finansavimo, jų gyvybė turi būti nutraukta. Dėl priklausomybės nuo Farah inkstų, dvynėms labai nukritęs svoris, o kraujospaudimas – itin aukštas.
Siamo dvynės (nuotr. AP)
Siamo dvynių tėvas britų dienraščiui „The Daily Telegraph“ sakė: „Mergaitės nori mėgautis gyvenimu taip pat, kaip ir kiti žmonės, tačiau vietoj to jos nuolat kenčia skausmą, verkia, ir prašo pagalbos... Viskas, ko norėtume – kad valdžia įsikištų irpadėtų jas išgydyti arba leistų joms ramiai numirti, nes dukterų būklė –apverktina“.
Vyresnysis dvynių brolis, Tamana Ahmad Malik, teigė, jog seserys kenčia nepakeliamą skausmą visąlaik, kai tik nemiega, todėl tai sudaro mažiausiai 15 val. per dieną. „Paskutinius kelis mėnesius jos gyvena nuolatiniame galvos ir viso kūno skausme. Dvynėms sunku kalbėti; liga sukaustė jų sąnarius“, – sakė jis.
