Pasak fitoterapeuto Juozo Ruolios, ugniažolė yra turtinga žolė, turinti daug alkaloidų, kurie geba naikinti vėžinių ląstelių branduolį.
„Ugniažolės šaknyse yra be galo nuodingi alkaloidai – berberinas, o pačioje žolėje esančios medžiagos chelidoninas ir cheletrinas, suradusios vėžinę ląstelę sustabdo jos dalinimąsi ir neleidžia jai daugintis. Visame pasaulyje yra vartojami tam tikri preparatai su ugniažole. Lietuvoje taip pat turime preparatų, kurių sudėtį sudaro ugniažolė, gyslotis ir medetka“, – sako J. Ruolia.
Pasiteiravus kuo ypatingas yra gyslotis ir medetka vartojant kartu su ugniažole, fitoterapeutas paaiškina, kad gysločiuose ir medetkose esančios medžiagos sustiprina alkaloidus ir sušvelnina nuodingą jų veikimą:
„Visgi, vėžinei ląstelei nugalabyti užtenka ugniažolėje esančių alkaloidų – chelidonino ir cheletrino. Medetkose ir gyslotyje esančios priešuždegiminės medžiagos dar labiau sustiprina jų veikimą. Nepamirškite, kad vėžio pusbrolis yra uždegimas.
Jeigu kažkuris organas yra apimtas uždegimo, tai galima sakyti, vėžiui yra patiestas raudonas kilimas. Uždegimas paruošia vėžiui kelią ir toliau veistis, daugintis. Medetkoje ir gyslotyje esančios priešuždegiminės medžiagos nuramina, silpnina uždegimą organizme, o tokiu atveju vėžiui sumažėja šansų daugintis ir plisti toliau.“
Nauda – įvairialypė
J. Ruolia teigia, kad naudos sveikatai turi visos ugniažolės augalo dalys – lapas, stiebas ir žiedai. Visgi, svarbu žinoti, kad ugniažolę geriausiai rinkti yra pačioje jos žydėjimo pradžioje, kuomet sprogsta pirmieji pumpurai.
„Tuomet žolę reikėtų nupjauti ir padėti palėpėje ar kitoje erdvėje, kur nėra saulės, kad išdžiūtų. Iš tiesų, ugniažolė nuo amžių yra naudojama ir onkologijoje, ir žolininkai ją drąsiai siūlydavo. Ugniažolės sultys senovėje buvo naudojamos gydyti karpoms, naikinti vėžinėms ląstelėms“, – priduria fitoterapeutas.
Tačiau ugniažolės griežtai negalima vartoti nepasitarus su gydytoju. Preparatas arba ugniažolių arbata yra galima vartoti tik profilaktiškai, po onkologinės ligos gydymo.
„Ugniažolės negalima vartoti chemoterapijos, spindulinės terapijos metu. Šiais atvejais negalima nei ugniažolės preparatų, nei arbatos.
Svarbu, kad organizmas nebūtų veikiamas jokiais cheminiais vaistais, nes jeigu jau yra paskirta chemoterapija, tuomet jokiu būdu negalima vartoti ugniažolės preparatų, kadangi pats augalas iš savęs yra įvardijamas kaip nuodingas.
Negalima vartoti ugniažolės ir sergant kepenų ligomis, vėžiu, kadangi yra be galo svarbu, jog būtų geri kepenų tyrimai, žymenys, nes kitaip dar labiau pakenksite kepenims. Visuomet reikia pasikonsultuoti su gydytojais. Ugniažolės arbatos gerti be gydytojo rekomendacijos, leidimo – negalima“, – griežtai primena J. Ruolia.
Ugniažolę vartoti galima tik po paskirto gydymo, kaip profilaktikos priemonę, kad navikai nepasikartotų, neatsinaujintų. Anot Juozo Ruolios, ugniažolę pravartu vartoti moterims, kurios sirgo krūtų vėžiu, tačiau pabrėžia, kad tai daryti tikslinga tik tuomet, kai gydymas jau yra užbaigtas.
„Ant preparatų visuomet yra parašyta, kokios yra jų vartojimo galimybės, kada galima ir kada ne. Tačiau visuomet kreipkitės į medikus, kadangi tik jie geriausiai žino, galima ugniažolę jums vartoti, ar ne“, – dar kartą perspėja pašnekovas.
