Situaciją Lietuvoje atskleidžia statistika – piromanija kasmet diagnozuoja vos keliems žmonėms. Nors pasitaiko metų, kai apskritai nėra nustatomas nė vienos šios sunkios ligos atvejis. Tad didžioji dalis tyčinių padegimų nėra susiję su šiuo elgesio sutrikimu.
Jokių amžiaus ribų
Vertinant Lietuvoje užregistruotus su piromanija susijusius nusikaltimus, galima teigti, kad šiai ligai nėra jokių amžiaus ribų. Tikėtina, kad dauguma puikiai prisimena prieš dvejus metus sulaikytą 18-metį vaikiną.
Itin jauno amžiaus Klaipėdos rajono gyventojas siautėjo visame regione. Jis sukėlė keletą gaisrų miesto teritorijoje (degino pastatus ir objektus šalia jų – aut. past.), bet įprastai jo taikiniu tapdavo miškingos vietovės.
Sulaikytas 18-metis prisipažino padegęs mišką Giruliuose, jis buvo įtariamas sukėlęs ir gaisrus Neringoje. Per miško gaisrą Nidoje tuomet išdegė penki arai miško paklotės. Vėliau tuo pačiu metu buvo gauti dar keli pranešimai apie Nidoje kilusius gaisrus.
Tyrėjų žvilgsniai nukrypo į 18-metį vaikiną, kuris policijai įkliuvo, kai apie jį pareigūnams pranešė jaunuolio elgesio neapsikentę draugai. Per apklausą jaunuolis prisipažino sukėlęs gaisrus, nes jam tai teikia malonumą.
Kartais piromanų taikiniu tampa netikėti objektai. Prienuose prieš kurį laiką siautėjo šio rajono gyventojas. 52 metų vyro taikiniu tapo šiukšlių konteineriai. Juos vyras degindavo net miesto centre.
Taip vyras sudegino daugiau kaip 20 šiukšlių konteinerių. Sykį jo buvo pasigailėta ir jam skirtas namų areštas. Bet vos išleistas iš areštinės, tą patį vakarą vyras vėl ėmėsi savo „pomėgio“. Tada jau nuspręsta jį suimti ir bent taip kuriam laikui sustabdyti šiuos gaisrus.
Į klausimus apie piromaniją atsako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ir higienos instituto specialistai:
Apibūdinkite, kas per liga yra piromanija?
Pataloginis padeginėjimas (piromanija) yra elgesio sutrikimas, kuriam būdingi daugkartiniai padegimai arba bandymai be aiškaus motyvo padegti kitų asmenų turtą ar daiktus ir nuolatinis domėjimasis su ugnimi susijusiais dalykais.
Taip pat gali pasireikšti nenormalus susidomėjimas ugniagesių mašinomis bei kovai su ugnimi skirta įranga, kitokiomis sąsajomis su ugnimi ir ugniagesių tarnybos veikla.
Kokie yra šios ligos simptomai?
Piromanijos požymiai pasireiškia pasikartojančiais padegimais be jokio aiškaus motyvo, tokio kaip materialinė nauda, kerštas ar politinis ekstremizmas, taip pat stipriu polinkiu stebėti gaisrus.
Šis elgesys dažnai yra susijęs su stiprėjančia įtampa prieš padegimą ir stipriu susijaudinimu tuojau po to, kai veiksmas buvo atliktas ir poreikis tapo patenkintas.
Kaip yra gydoma nuo piromanijos?
Liga gydoma kompleksinėmis priemonėmis – medikamentais ir psichoterapija. Dažniausiai pacientai pagyja arba išmoksta suvaldyti savo potraukį.
Kiek Lietuvoje yra registruota šios ligos atvejų?
Kalbant apie statistiką, pirmiausia yra svarbu atskirti piromaniją nuo atskirų padeginėjimo atvejų, kurie gali būti susiję su reagavimu į haliucinacijas sergant šizofrenija, agresijos atvejais, turint aiškų motyvą arba kilus gaisrui nelaimingo atsitikimo metu dėl pasimetimo, blogos atminties ar nesuprantant šio veiksmo pasekmių.
Norint nustatyti tikrą piromaną, reikalingos ne tik medikų, bet ir teisėsaugos specialistų pastangos, tad sujungus duomenis piromanijos atvejai nustatomi retai.
2017 metais piromanijos diagnozė nustatyta tik vienam asmeniui, 2016 ir 2015 metais – nenustatyta, o 2014 metais užfiksuoti trys asmenys, 2013 metais – du.
