Pasinaudodamas šia proga Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila primena, kad švietimas apie ŽPV profilaktiką labai svarbus. Daugelis žmonių net nežino, jog turi šią infekciją, o jos pasekmės ne visada yra lengvai išgydomos.
Gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila aiškina, kad šiuo metu yra nustatyta daugiau nei 200 ŽPV (žmogaus papilomos viruso) tipų. Penktadalis jų aptinkami lytinių organų gleivinėje ir yra lengvai perduodami lytinių santykių metu.
„Dabar apie šią infekciją paaiškinti mėgstu palygindamas ją su COVID-19. Kaip ir su koronavirusu, daug žmonių ŽPV gali turėti to net nežinodami ir nesuprasdami galimų pasekmių. Statistiškai, net 9 iš 10 žmonių per savo gyvenimą užsikrečia ŽPV. Didžiajai daugumai simptomai ir rimtesnės komplikacijos nepasireiškia, tačiau kai kurie šio viruso tipai priskiriami aukštai rizikai, o ją sumažinti reikėtų užsiimant profilaktika“, – teigia gydytojas.
Infekciją išduoda lytinių organų karpos
Dermatovenerologo teigimu, lengviausia ŽPV nustatyti pagal lytinių organų karpas.
„Nors tai yra nedidelė dalis ŽPV atvejų, dažniausiai infekciją aptinkame diagnozavę genitalijų karpas. Pamatę jas pacientai patys ateina pasitikrinti. Paprastai ŽPV sukeltos karpos yra nepiktybiniai dariniai, atsirandantys genitalijose, išangės srityje, kirkšnyse arba gaktos srityje. Pusė naujų tokių susirgimų atvejų nustatomi jauniems, 15–24 m. amžiaus žmonėms“, – sako A. Šumila.
Gydytojo teigimu, genitalijų karpos gali išnykti pačios, tačiau tik nedidelei daliai pacientų, o vėliau gali vėl atsirasti. Pradingus karpai, virusas nebūtinai pasišalina, todėl gali ir toliau sukelti įvairias su ŽPV susijusias ligas.
„Lytinių karpų gydymo būdų yra daug – šalinimas lazeriu, elektra, šalčiu, chirurginiu būdu ar tepamais vaistais. Vieno geriausio būdo nėra – kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo to, kiek yra karpų, kuriose vietose, kokio jos dydžio. Tačiau bet kuriuo atveju karpų gydymas siejamas su pasekmės, o ne priežasties pašalinimu, todėl karpai pranykus ji vėl gali atsirasti kitoje vietoje, ir tai bus pasaka be galo“, – pasakoja dermatovenerologas.
Liūdniausia – laiku neapsisaugoti nuo vėžio
Nors ŽPV sukeltos karpos nėra pavojingos gyvybei, jų gydymas gali trukti ir mėnesius. Gydytojas taip pat pabrėžia, kad karpos nėra vienintelis galimas ŽPV padarinys – šis virusas siejamas ir su daug rimtesniais, vėžiniais susirgimais.
„Jeigu karpos kieno nors ir negąsdina, reikia suprasti, kad ŽPV sukelia ir daug didesnės rizikos pasekmes. Virš 600 tūkst. vėžio atvejų pasaulyje yra siejami su ŽPV infekcija. Ji yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis, tačiau gali sukelti ir lytinių organų – tiek makšties, tiek varpos vėžį, taip pat išangės, ryklės ir burnos vėžį“, – vardija A. Šumila.
Pasak gydytojo, norint išvengti šio klastingo viruso pasekmių, vien organizmo stiprinimas nepadės. Geriausia profilaktika visais atvejais yra skiepai.
„Beveik visi žmonės kažkada vis tiek susidurs su ŽPV, bet niekas nežino, kaip šis susidūrimas gali baigtis. Tad kam rizikuoti, jei yra būdas apsisaugoti? Įrodyta, kad skiepijimo nuo ŽPV efektas ilgalaikis – praėjus net dešimčiai metų po vakcinacijos stebimas reikšmingai sumažėjęs pavojingiausių viruso tipų plitimas, o taip pat ir gerokai mažiau ŽPV sukeltų karpų atvejų“, – sako Santaros klinikų gydytojas.
Ragina priimti teisingą sprendimą
Pusė varpos vėžio atvejų siejami su ŽPV, todėl gydytojas pabrėžia, kad skiepyti taip pat svarbu ir berniukus. Kaimyninėje Latvijoje nuo kitų metų berniukai bus įtraukti ir į nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
„Lietuvoje kol kas skiepijamos tik mergaitės, tačiau kas keisčiausia – jos skiepijamos dvivalente vakcina. O vakcinų yra trys, iš kurių aš visada rekomenduosiu didžiausią apsaugą suteikiančią ir daugiausiai ŽPV tipų apimančią devyniavalentę vakciną. Latvijoje ir Estijoje būtent ši vakcina įtraukta į nacionalinį skiepijimo kalendorių. Norint užkirsti kelią šiai infekcijai, aš tikiuosi, kad ir mūsų šalyje bus padarytas efektyviausias sprendimas“, – mąsto A. Šumila.
ŽPV žinomumo dienos proga, gydytojas ragina įvertinti infekcijos keliamą riziką ir priimti sprendimą apsisaugoti.
„Galimybė apsisaugoti ne tik karpų, bet ir nuo įvairių vėžinių susirgimų yra kiekvieno iš mūsų rankose. Nebijokime kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas, nesidrovėkime teirautis apie jų prevenciją ir apsaugokime save bei savo vaikus“, – pranešime spaudai linki dermatovenerologas.
