„Nepriklausomai nuo priežasties, lėtinis hepatitas ilgainiui sukelia kepenų audinio fibrozę, kuri, laiku nediagnozavus ligos, nepradėjus tinkamo gydymo gali progresuoti iki kepenų cirozės bei kepenų funkcijos nepakankamumo, galimų komplikacijų, pirminio kepenų vėžio išsivystymo ir mirties.
Kepenų cirozė yra paskutinė lėtinių kepenų ligų stadija, reikšmingai bloginanti pacientų gyvenimo kokybę, daranti įtaką jų išgyvenamumui ir neretai sergantiesiems vieninteliu efektyviu gydymo metodu tampa kepenų transplantacija“, – teigia LSMUL Kauno klinikų gastroenetrologijos skyriaus vedėja doc. Irena Valantienė.
Simptomų gali ir nejausti
Gydytoja tikina, kad dažniausiai sergantieji lėtinėmis kepenų ligomis nejaučia jokių simptomų ir tik aktyviai išklausiant pacientą atžymi bendrą silpnumą, nuovargį, apetito stoką. Paprastai tokie pacientai gydytojo gastreonterologo konsultacijai atvyksta šeimos gydytojo nukreipimu po profilaktinės patikros, kraujo tyrimuose stebint padidėjusius kepenų fermentus.
„Kita dalis pacientų, kuriems liga pirmą kartą nustatoma, jau yra toli pažengusi, kuomet yra išsivysčiusi kepenų cirozė, sąlygojanti kepenų funkcijos nepakankamumą pasireiškiantį gelta odoje, encefalopatija, skysčių kaupimusi pilve, taip pat galimu kraujavimu iš virškinamojo trakto ar kitomis komplikacijomis.
Tokie pacientai gydomi stacionare ir neretai kelia daug iššūkių tikslinant kepenų cirozės priežastis, parenkant geriausią gydymą ir svarstant apie galimas perspektyvas ateityje“, – pasakoja doc. I. Valantienė.
Svarbu savu laiku nustatyti priežastį, sukeliančią lėtinį hepatitą. Šiai dienai Lietuvoje veikianti hepatito C patikros programa leidžia anksti nustatyti lėtinį virusinį hepatitą C, o laiku jį diagnozavus išgydyti pacientą naujos kartos tiesiogiai virusą veikiančiai vaistais, taip išvengiant kepenų cirozės ar pirminio kepenų vėžio išsivystymo.
Padėti gali skiepai
„Virusinio hepatito B išvengti padeda skiepai. Keičiantis žmonių gyvenimo būdui visame pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų alkoholine kepenų liga ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, tad gyvenimo būdo kontrolė, sveikos gyvensenos žinios, savalaikis kreipimasis į specialistus, ieškant problemos sprendimo būdų, taip pat padeda kovoje su lėtinėmis kepenų ligomis.
Nepamiršti apie galimas įvairias retas autoimunines, metabolines kepenų ligas, kurių diagnostika reikalauja įžvalgų ir kilus menkiausiems įtarimams atvykti konsultacijai pas specialistus.
Na, o jei liga toli pažengusi ir pacientui išsivysčiusi kepenų cirozė su kepenų funkcijos nepakankamumu, – nenuleisti rankų. Sunkiausiai sergantiems pacientams pagalba yra.
Neretai jie įtraukiami į kepenų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, o laukimo periodu taikomi inovatyvūs gydymo metodai, padedantys sulaukti tinkamo organo“, – apie tai, kokie yra galimi gydymo metodai pasakoja gydytoja ir priduria, kad svarbiausia neužsiimti savigyda ir dėl gydymo galimybių konsultuotis su specialistais.
Hepatitai gali būti grėsmingi savo eiga
Doc. I. Valantienė paklausta apie tai, kam hepatitas gali būti pavojingiausias, atsako, kad kiekviena liga turi savo rizikas nepriklausomai nuo amžiaus. Lėtinis hepatitas taip pat. Nediagnozavus laiku, nepradėjus savalaikio gydymo nėra užkertamas kelias ligos progresui, o tai priveda prie gyvybei grėsmingų ligos komplikacijų.
Visi virusiniai hepatitai gali būti grėsmingi savo eiga. Visi jie gali pirmą kartą pasireikšti ūmiai ir sukelti įvairaus sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumą.
„Sunkiausios formos būdingos ūmiam virusiniam B hepatitui, kuomet dėl žaibinio kepenų funkcijos nepakankamumo vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas yra skubi kepenų transplantacija. Tokių pacientų pasitaiko iki keleto per metus.
Reikia priminti, kad pasiskiepijus nuo virusinių hepatitų B ir A galima išvengti ligos ir galimų jos sukeliamų kartais gyvybei grėsmingų ligos komplikacijų.
O atsiradus naujos kartos priešvirusiniams vaistams, virusinio C hepatito gydymui sergamumas šia liga mažėja“, – kaip išvengti hepatito pataria gydytoja ir priduria, kad nesaugūs lytiniai santykiai yra vienas iš galimų virusinių B ir C hepatitų užsikrėtimo kelių.
Kam reikėtų pasitikrinti dėl hepatito?
Pirmiausia, turime žinoti ir atkreipti dėmesį į rizikos grupes, kokie žmonės turi ar turėjo didžiausią riziką užsikrėsti hepatito C ar B virusais. Hepatito C virusas buvo atrastas tik apie 1990 metais, tad daugelį metų galėjo plisti atliekant kraujo perpylimus, hemodializės procedūras, įvairias sudėtingas chirurgines operacijas.
„Tai buvo viena svarbiausių hepatito C išplitimo priežasčių. Todėl žmonės, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos sudėtingos operacijos ir perpiltas donoro kraujas, patys tuo metu buvę donorai, dializuoti pacientai net jeigu ir nejaučia simptomų, turėtų pasitikrinti, ar neužsikrėtė hepatitu C.
Taip pat pasitikrinti turėtų ar neužsikrėtę šiais virusais tie, kuriems senais laikais darytos tatuiruotės, taip pat intraveninių narkotikų vartotojai.
Na, o jei vienas šeimoje susirgo virusiniu hepatitu C, jo partneris būtinai turi pasitikrinti. Taip pat egzistuoja tikimybė motinai ligą perduoti vaikui, šis kelias nėra dažnas, siekia apie 5 proc.. Bet sirgusių tėvų vaikai, ypač jei sirgo motina, turėtų būti pasitikrinti dėl hepatito C“, – teigia gydytoja.
