Hemodiazilė taikoma sergant lėtiniu arba ūminiu inkstų nepakankamumu, taip pat – kai kurių apsinuodijimų atvejais. Jos esmė – kraujui tekant hemodializatoriumi, jis išvalomas nuo medžiagų apykaitos produktų, pavyzdžiui, šlapalo, atkuriama elektrolitų, pavyzdžiui, kalio ir rūgščių-šarmų pusiausvyra bei pašalinamas skysčių perteklius.
Apie tai, kas išduoda sutrikusią inkstų veiklą ir kada jau būtina hemodializė, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėtasi su gydytoja nefrologe Marija Sakalauskiene.
Inkstų nepakankamumas išsivysto ir staiga
Gydytoja pasakojo, kad apskritai inkstų ligos užimančios nemažą pyrago, vertinant kitų ligų atžvilgiu, dalį. „Aišku, kaip pažiūrėsi – ar tai yra inkstų ligos, kurios privedė prie inkstų nepakankamumo, ar kitų ligų – cukrinio diabeto ar širdies ligų – komplikacija“, – pastebėjo M. Sakalauskienė.
Nors inkstų sutrikimų formavimosi kelias yra ilgas, jau juos nustatyti šiandien labai nesudėtinga – pakanka biocheminio kraujo tyrimo. Anot medikės, šlapalo, kreatinino, kalio kiekis jau „užveda ant kelio“, pagal tai yra skirstomos lėtinės inkstų ligos stadijos.
„Nuo to priklauso ir taktika, paciento stebėjimas arba ruošimasis, pagalvojimas apie tai, kas bus, jei vieną dieną inkstai nustos valyti kraują ir išskirti vandenį“, – kalbėjo nefrologė.
Inkstams nustojus veikti yra taikoma pakaitinė inkstų terapija, kuri apima ir hemodializę, ir peritoninę dializę, ir inkstų transplantaciją.
„Dabar Lietuvoje, jei perspektyvoje numatoma, kad reikės pakaitinės inkstų terapijos, galima persodinti inkstą ir nesulaukus dar atitinkamų tyrimų rodiklių, kurie rodytų inkstų veiklos sutrikimo laipsnį“, – pastebėjo M. Sakalauskienė.
Ji kartu paaiškino, kad inkstų nepakankamumas gali būti tiek lėtinis, tiek ūminis: „Jei yra autoįvykis, masyvus nukraujavimas kažkokios kraujagyslės pažeidimo metu, didelis skysčių netekimas, inkstai, pabuvę be kraujo, gali nustoti veikti. Tačiau kai pažeidimus sutvarkai, inkstai „užsiveda“, atsigauna, tad hemodializė būna reikalinga tik laikinai.“
Jei kalbama apie lėtinę dializę, kai inkstai nustoja veikti arba jų visai nėra, procedūros einama atlikti tris kartus per savaitę, tradiciškai 4 valandoms.
Hemodializę klaidingai laiko mirties nuosprendžiu
Pašnekovė prisipažino, kad ją labai piktina pasakymas, kad hemodializė jau yra vos ne mirties nuosprendis, ką žmonės dažnai yra linkę konstatuoti.
„Taip tikrai nėra. Tą įrodo štai tokia istorija. Kai atėjau dirbti su hemodializėmis, sutikau moterį, kuri buvo jau antrą kartą dializuojama. Prieš tai ji buvo dializuota, po to jai buvo persodintas mamos inkstas, tačiau po kažkiek metų įvyko atmetimas ir ji vėl grįžo į dializę. Ir ji papasakojo savo gyvenimo istoriją – susirgusi Palangoje pagulėjusi ant šalto smėlio, grįžo, kažko nugarą pradėjo skaudėti, sutino kojos.
Tai buvo jauna moteris, ką tik susilaukusi vaikelio, jam buvo 4–5 metukai. Kai jai pasakė diagnozę, kad jos inkstai visai nebedirba, reikia valyti kraują, ji tik galvojo, kad kaip nors vaiką bent į pirmą klasę palydėtų. Bet galiausiai ji išgyveno tiek, kad sulaukė anūkės, o vaikas ne tik baigė pirmą klasę, bet ir universitetą, sukūrė šeimą. Ir viskas buvo dėl patobulėjusios nefrologijos, kuri žengia milžino žingsniais į priekį.
Taigi ši moteris dializavosi gal apie 20 metų. Taip pat mes turėjome pacientą, dabar jis jau šviesios atminties, išgyvenusį 26 metus su dialize. Nenuostabu, kad toks pacientas tampa vos ne kolektyvo nariu, jį matai kas antrą dieną, taigi važiuodavome pas jį į sodą net ir šašlykų kepti“, – pasakojo gydytoja.
Procedūra priartėjo prie žmogaus
Pašnekovė pabrėžė, kad per 30 metų hemodializė neatpažįstamai pasikeitė, o su ja kartu – ir prie jos pririštų žmonių gyvenimo kokybė.
„Anksčiau kaime gyvenančios moterys, turinčios nedidelius vaikus, ryte gyvulius apliuobdavo, sėsdavo ant dviračio, numindavo kelis kilometrus iki autobuso, tada atvažiuoja juo 100 kilometrų iš Rokiškio į Panevėžį į dializę ir vėl ta pati istorija kartojasi poryt. Dabar gi atsirado daug privačių dializių centrų, jų Lietuvoje yra apie 66, taigi ši procedūra priartėjo prie žmogaus, dabar žmonės atvežami, nuvežami, viskas daug paprasčiau“, – kalbėjo ji.
Nors dabar dažnai į dializes ateina jau vyresnio amžiaus žmonės, būta ir atvejų, kai pradėtas dializuoti 92 metų žmogus. Gydytoja pastebėjo, kad iš esmės nėra amžiaus ribos, kada gali prireikti tokios pagalbos.
„Bet kol ta procedūra nebuvo prieinama, kol dializės centrų nebuvo daug, tarkime, iki kokių 1995–1997 m., buvo didžiulė dilema gydytojams nefrologams nuspręsti – kurį pacientą prijungti prie dializės aparato, o kurį – gydyti vaistais. Gydymas vaistais tikrai nežadėjo geros prognozės“, – kalbėjo ji.
Kas labiau turėtų sunerimti?
Nepaisant to, kad medicinos galimybės gerokai pasikeitė, žmonės, išgirdę apie dializes, dažnai išsigąsta. Anot gydytojos, neretai tai būna kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Inkstų ligos tuo ir pavojingos, kad dažniausiai žmogus pripranta prie savo užteršto organizmo, vaikšto metais ir mėnesiais, po truputį tie šlakai auga. Savijauta būna kaip ir nieko, neretas tai susieja su amžiumi, kad kažkas ne visai taip, tad nekreipia dėmesio. Jei apetitas pablogėjo, tai gal žmona neskaniai valgyti padarė, tai svoris pakrito. Jei naktį 5 kartus į tualetą keliuosi šlapintis, tai gal prostata didelė...
Tad visada, kai nori, paaiškinimą sau randi. O iš tikrųjų tokie simptomai neretai byloja, kad reikėtų pasitikrinti, kaip tie inkstai valo kraują, ypač jei vargina aukštas kraujospūdis, sergama cukriniu diabetu, yra jungiamojo audinio ligų, sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, vilkligė“, – vardijo M. Sakalauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad cukrinis diabetas šiandien yra kaip maras senais laikais – apima vis daugiau visuomenės, serga vis jaunesni, nustatoma daugiau pirmo tipo diabeto. „O sergant diabetu su laiku atsiranda ir inkstų problemų“, – pabrėžė gydytoja.
Bėdų pridaro besaikis vaistų vartojimas
Nefrologė atkreipė dėmesį, kad dar viena dažna bėda – besaikis vaistų vartojimas, galinti sužaloti inkstus.
„Neretai baiminamasi, kad vaistai pakenks širdžiai, kepenims, tačiau apie poveikį inkstams kažkodėl nepagalvojama. Ypač negerai veikia vaistai nuo skausmo. Gerai, kad jie dabar parduodami su receptais, bet yra ir be receptų. Aišku, viskas priklauso nuo dozės. Bet močiutės labai citramoną mėgsta, nueina į turgų, gauna pirkti kažkokio neocitramono ir jį kaip saldainius vartoja, o šie vaistai inkstams labai pavojingi. Tai nereiškia, kad jei skaudėjo dantį, išgėriau vieną ar dvi tabletes ir dabar jau sugadinau inkstus. Bet kartais žmonės patys to nejausdami per daug jų vartoja, pripranta“, – neslėpė medikė.
Pasak jos, sunku būtų pritaikyti vieną taisyklę, koks vaisto kiekis jau gali būti žalingas, kiti vartoja metų metais ir nieko nenutinka.
„Bet prisimenu, kaip viena moteris išgėrė gal 10 tablečių paracetamolio per porą dienų, nes reikėjo darbus dirbti. Ji atvažiavo į ligoninę ir jai jau buvo nustoję veikti inkstai, kepenys pažeistos. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai“, – pasakojo M. Sakalauskienė.
Ji pridūrė, kad inkstų darbą sutrikdyti gali ir skysčių nepriteklius, ypač vyresniame amžiuje. „Būna, kad tokiame amžiuje jie privengia dažnai vaikščioti į tualetą, čia ir šlapimo nelaikymas bėda, bet tai gali turėti neigiamas pasekmes inkstams. Ypač vasarą, kai karšta, išprakaituoja arba kažką suvalgė – vėmė ar prakaitavo, neišgėrė skysčių. To pasekmė – pablogėjusi inkstų veikla, prisireikė tos pačios inkstų hemodializės“, – komentavo gydytoja.
Pirmieji simptomai
Paprašyta išvardyti pirmuosius simptomus, kurie jau signalizuotų, kad su inkstais kažkas yra ne taip, nefrologė nurodė, kad nors ilgą laiką žmogus gali nieko nejausti, klasikiniai simptomai yra pykinimas, šleikštulys, blogas apetitas, blogas skonis burnoje, svorio mažėjimas.
„Taip nutinka, nes žmogus mažiau valgo. Taip pat padažnėja šlapinimasis, ypač naktį. Gali atsirasti niežulys, blyškumas, šeimos gydytojai diagnozuoja ir mažakraujystę, nes inkstai dalyvauja kraujo, hemaglobino gamyboje“, – sakė M. Sakalauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tiek šaltas smėliukas, šaltas jūros vanduo nėra dėkingas dalykas inkstams: „Pabraidyti šaltame vandenyje nėra gerai. Mūsų Baltija graži, čia pat, bet inkstams nėra labai gerai.“
Gydytoja pastebėjo, kad savo vietą užima ir COVID-19 infekcijos sukelti inkstų pažeidimai. „Pasaulio duomenimis, nuo 30 iki beveik 50 proc. COVID-19 infekcijos atvejų yra pažeidžiami inkstai ir tenka taikyti pakaitinę terapiją – hemodializę.
Mes turėjome daug tokių atvejų ligoninėje ir dar šiandien tos istorijos tęsiasi – kai COVID-19 infekcija susirgęs žmogus po kiek laiko turi inkstų nepakankamumą. Tai sąlygoja įvairūs pakitimai, dažniausiai tai krešumo sutrikimai, susidaro maži krešuliukai smulkiose inkstų kraujagyslėse“, – paaiškino medikė.
Kalbėdama apie tai, kaip išvengti inkstų sutrikimų, pašnekovė pastebėjo, kad šiandien neretai patys žmonės pamiršta ar nenori pasirūpinti sveikata.
„Pastaruoju metu žmonės linkę atsakomybę perkelti kažkam kitam – valstybei, mokytojui, medikui. Štai neseniai konsultavau pacientą, buvo kolegos išrašyti vaistai nuo kraujospūdžio, dviejų rūšių vaistai, ir pacientas privalo abi tabletes išgerti, bet jis geria tik vieną – pasirinkęs pagal spalvą ar dar kažką.
Taip, jis jau yra dializuojamas, bet jam gali atsitikti ir dar blogesnių dalykų – gali įvykti insultas, neatlaikyti kraujagyslės. Manau, kad kiekvienas turėtų prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, pirmiausia bendradarbiauti su šeimos gydytoju, įsiklausyti, kas jam yra sakoma, kas rekomenduojama“, – pastebėjo M. Sakalauskienė.
