Iš ten paplito po visą Lietuvą, tačiau taip ir neišsikovojo didelio populiarumo. Peletrūnas – ypatingo dėmesio ir priežiūros nereikalaujantis žolinis augalas. Todėl tikrai nesunkiai galite jį užsiauginti savo prieskonių lysvėje. O svarbiausius patarimus, kaip tai padaryti, rasite skaitydami toliau.
Peletrūnas: išvaizda ir paplitimas
Peletrūnas (Artemisia dracunculus) – tai daugiametis žolinis augalas. Priklauso astrinių šeimos augalų genčiai. Nereikėtų peletrūno maišyti su kitais panašiais šios šeimos augalais, kurie paplitę ir savaime auga Lietuvoje: paprastuoju kiečiu, dirvoniniu ar Maršalo kiečiu.
Peletrūnas (kitaip vaistinis) kietis savaime neauga. Jis auginamas tik soduose, daržuose, prieskonių lysvėse ar kaip vaistinis augalas.
Peletrūnas – gana aukšta žolė. Jo aukštis siekia 60–150 cm. Stiebas plikas, status, briaunotas, besišakojantis. Lapai šviesiai žali, ištisiniai, lancetiški, lygiakraščiai, apie 2,5–3 cm ilgio.
Vaistinis kietis žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Žiedai balsvi, smulkūs, susitelkę į kekes, kurios sudaro šluotelę. Peletrūno vaisius – smulkus, plokščias, rudas, kiaušiniškas lukštavaisis be skristuko. Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai nesubręsta.
Peletrūnas natūraliai auga Pietų Europoje bei Vakarų Azijoje. Tai tradicinis tų kraštų prieskoninis augalas. Kitur, tame tarpe ir Lietuvoje, savaime neauga, auginamas tik sukultūrintas soduose.
Kas sieja peletrūną ir drakoną?
Vaistinis kietis jau daugelį amžių naudojamas ne tik kaip prieskoninis, bet ir kaip vaistinis augalas. Dar senovės Graikijoje juo būdavo gydomas danties skausmas. Būtent iš graikų kalbos žodžio ir kilęs peletrūno pavadinimas: artemes reiškia šviežias, sveikas.
O štai dracunculus, reiškiantis drakoną, yra arabiškos kilmės. Arabai peletrūną taip pavadino dėl šaknų panašumo į šį mitinį gyvūną. Todėl ilgą laiką buvo tikima, kad juo galima apsiginti nuo drakonų ir gyvačių. O viduramžiais peletrūnas naudotas kaip priešnuodis gyvačių įkandimams.
Peletrūno auginimas: tinkama vieta ir žemė
Peletrūno auginimas yra paprastas ir nesudėtingas, nereikalaujantis daug pastangų. Tai ištverminga, atspari sausrai žolė. Tad užsiauginti šios kvapnios žolelės gali kiekvienas.
Peletrūnui reikalinga saulėta ir erdvi vieta, nes jis auga labai aukštas. Todėl geriausiai jam parinkti tokią vietą, kur neužstotų kitų augalų.
Tačiau ir pats turi gauti daug saulės šviesos. Tiesa, tiesioginių saulės spindulių peletrūnas nemėgėjas, tad venkite tokios vietos, kur visą dieną jį pasiektų saulė. Peletrūnui puikiai tiks daržo ar lysvės kampas. Galite sodinti ir šalia kitų prieskoninių augalų: čiobrelių, šalavijų, raudonėlio, juozažolės ir kt.
Vaistinis kietis taip pat nemėgsta drėgnos žemės. Tai sausų kraštų augalas. Todėl jam parinkite smėlingą, lengvą dirvožemį, kuris neužlaikytų vandens.
Geras drenažas šio augalo augimui labai svarbus. Tinkamiausias neutralus dirvožemis (pH 6,5–7,5). Peletrūnas nepakenčia sunkios, labai derlingos, rūgščios ir drėgnos dirvos. Tokioje jis skurs, šaknys ims pūti, sumažės skonis ir kvapas.
Vienoje vietoje vaistinis kietis gali augti 4–5 metus. Vėliau turėtų būti persodinamas į kitą vietą.
Peletrūnui tinkama temperatūra ir drėgmė
Kaip minėta aukščiau, peletrūnas nemėgsta drėgmės, todėl nepersistenkite jį laistydami. Apskritai rekomenduojama peletrūną laistyti tik itin sausomis dienomis. Patariama laistyti tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis 2–3 cm gylyje yra sausas.
Dažniau galima laistyti tik jaunus, pirmų metų augalus. Subrendę peletrūnai yra ištvermingi ir lengviau pakelia sausrą nei drėgmę. Be to, kuo drėgniau, tuo prastesnės skoninės ir aromatinės augalo savybės.
Nors tai šiltų kraštų augalas, tačiau Lietuvoje žiemoja puikiai. Rudenį, po šalnų, nunyksta ir atželia kitais metais balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Apsidraudimui rudenį galima šaknis mulčiuoti, kad neiššaltų, jeigu pasitaikys labai šalta žiema.
Peletrūno tręšimas
Vaistinis kietis daug geriau jaučiasi augdamas skurdesnėje žemėje, todėl jokių trąšų šiam augalui nereikia. Patręšti galima nebent sodinant į dirvą daigus. Vėliau tręšti griežtai nepatariama, nes labai suprastėja peletrūno skonis.
Lietuvos klimato sąlygomis peletrūno sėklos nesubręsta. Todėl jis dauginamas tik auginiais arba dalijant kerą. Be to, iš sėklų išaugę augalai būna ne tokie kvapnūs. Taip pat atsiranda rizika, kad žydėdamas augalas susikryžmins su kitomis kiečio veislėmis ir išaugs nebe peletrūnas, o hibridas.
Auginiais vaistinis kietis dauginamas birželio mėnesį. Šakelės supjaustomos maždaug 10–15 cm ilgio auginiais, pašalinamas apatinis trečdalis lapų. Auginiai sodinami į šiltnamius arba vazonėlius, kol įsišaknys.
Sodinama į gerai palaistytą žemės mišinį (1 dalis kompostinės žemės ir 1 dalis smėlio), 4–5 cm gylyje kas 5 cm. Kol įsišaknys, auginiams reikėtų palaikyti 16–18 °C temperatūrą. Reguliariai laistyti, purkšti vandeniu ir vėdinti. Peletrūno auginiai šakneles išleidžia per 10–14 dienų. Į atvirą dirvą sodinami kitų metų pavasarį.
Kerais vaistinis kietis dauginamas anksti pavasarį (prieš atželiant lapams) arba vėlyvą rudenį (nupjovus lapus). Dalijami 3–4 metų peletrūno kerai. Šaknies rutulį perpjaukite pusiau ir pasodinkite į šviežią dirvą.
Galima sodinti tiek į vazoną, tiek iš karto į atvirą dirvą. Taip dauginant, nuolat atnaujinami peletrūno augalai: senus keičia nauji.
Peletrūno genėjimas ir skynimas
Norint, kad vaistinis kietis augdamas išlaikytų gražią formą, pernelyg neišstyptų ir neišsišakotų, reikia jį reguliariai genėti. Pirmaisiais metais pasodintų peletrūnų šakelės pirmą kartą genimos tų metų rudenį.
Tada, kai užauga maždaug iki 20–25 cm aukščio. Vėlesniais metais genima 4–6 kartus per augimo sezoną. Genint nupjaunamos visos šakos, paliekant tik maždaug 10 cm aukščio stiebus.
Be to, žydėjimo metu patariama nuskabyti žiedpumpurius ir neleisti augalui žydėti. Taip užtikrinamos geriausios augalo skoninės savybės bei skatinamas šakojimasis, dailus krūmo formavimasis ir augimas.
Kaip prieskoninis augalas, vaistinis kietis tinkamas naudoti visą sezoną. Tačiau jeigu lapai skinami gydomaisiais tikslais, patariama tai daryti prieš augalui žydint arba žydėjimo sezono pabaigoje. Taip užtikrinamos geriausios peletrūno vaistinės savybės.
Peletrūno auginimas vazone
Auginti peletrūną vazone įmanoma, tačiau nerekomenduojama. Šio augalo šaknys auga didelės, todėl greitai jam pasidaro vazone per ankšta.
Žinoma, visada galite pasirūpinti tikrai didelės talpos vazonu ir peletrūnas ten jausis gerai ilgesnį laiką. Paprastai patariama vaistinį kietį vazone auginti iki 2 metų. Vėliau perkelti į atvirą dirvą. Per ilgai augančio vazone peletrūno skoninės bei aromatinės savybės ima silpti.
Auginimui vazone taikomos tokios pačios rekomendacijos kaip ir lauke: smėlinga žemė, geras drenažas, neperlaistyti ir užtikrinti pakankamą kiekį saulės šviesos.
Peletrūno kenkėjai ir ligos
Vaistinis kietis atsparus ir ištvermingas augalas. Viena dažniausių problemų yra grybelinės ligos. Jas atpažinti galima iš geltonų arba baltų dėmių apatinėje lapų pusėje. Dažniausiai grybelis užpuola per tankiai augančius bei perlaistytus augalus.
Jeigu pastebėjote, kad peletrūną puola grybelinės ligos, pašalinkite pažeistus lapus ar visas šakeles, apgenėkite jį, praretinkite per arti augančius augalus. Laistydami saugokite, kad vandens nepakliūtų ant lapų. Jeigu tai nepadeda, belieka nupurkšti fungicidu. Tik po to kurį laiką nenaudokite peletrūno maisto gamyboje.
Taip pat dažnai susiduriama su šaknų puviniu, kai neužtikrinamas geras dirvos drenažas, kaupiasi drėgmė arba augalas perlaistomas. Jeigu pastebite, kad jūsų vaistinis kietis gelsta, nyksta, patikrinkite šaknis ir žemę. Galbūt užteks suretinti laistymus, o galbūt teks pakeisti peletrūno augimo vietą.
Kur naudojamas peletrūnas?
Peletrūnas gali būti naudojamas kaip prieskoninis augalas. Patiekalams jis suteikia malonaus aštrumo ir stiproką, kiek aitrų kvapą. Virtuvėje naudojamas panašiai kaip juodieji pipirai ar kmynai. Tinka mėsos, žuvies, paukštienos patiekalams, sriuboms, padažams gardinti. Švieži lapeliai gali būti valgomi žali panašiai kaip salotos ar svogūno laiškai. Su juo gaminami marinatai, užpilai ir pan.
Liaudies medicinoje vaistinis kietis naudojamas kaip šlapimą varantis, tulžies išsiskyrimą ir apetitą skatinantis vaistas. Jame daug geležies, vitaminų A, C, kalcio, kalio antioksidantų. Išoriškai naudojamas kraujavimui stabdyti, burnai skalauti, žaizdoms, sumušimams gydyti.
Peletrūnas (vaistinis kietis) – ypatinga prieskoninė ir vaistinė žolelė, kuriai vietos turėtų atsirasti daugelyje prieskonių lysvių.
Autorius: Vaida Janikūnienė
Šaltinis: https://derlingas.lt/
