„Muzika – beribė sritis, visada kažką matai priekyje“, – sako Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) meno vadovas ir dirigentas, virtuozas Sergejus Krylovas. Ir tai skamba kaip padrąsinimas sekti šį sezoną Filharmonijos pasirinktu moto „Atrask save muzikos pasaulyje!“ – beribėje srityje, kuri išties kupina galimybių žvelgti ir atrasti.
Sezono pradžiai žvilgnis bus nukreiptas į kompozitorių romantikų kūrybą. Koncerto pirmoje dalyje pirmuoju smuiku grieš būtent smuikas! Jis primins ir apie legendinį smuikų tėvą Stradivarijų, ir apie smuiko virtuozus Eugène Ysaÿe bei Pablo de Sarasate, ir tuo pačiu prabils savitu – Sergejaus Krylovo išgaunamu smuiko balsu.
Koncertą pradės prancūzų kompozitoriaus Ernesto Chaussono 1896 m. parašyta „Poema“ smuikui ir orkestrui, ją kompozitorius dedikavo garsiam XIX a. smuikininkui, belgų virtuozui Eugène'ui Ysaÿe, kuris, beje, ir griežė šio kūrinio premjerą. „Poema“ nėra ypač virtuoziška ar techniškai sudėtinga kompozicija. Ji atspindi autoriui būdingą gėrėjimąsi orkestro instrumentų tembrais, spalvingais jų deriniais; smuiko partijoje gausu ne sudėtingų pasažų, o ilgesingų ir ekspresyvių melodijų. Tuo „Poema“ peržengia tradicinio instrumentinio koncerto apibrėžtį ir veikiau skamba kaip smuiką ir smuikininką išaukštinantis himnas.
Smuiko virtuoziškumas ryškiau sužėrės tolesnei koncerto programai pasirinktose ispano Pablo de Sarasate's miniatiūrose bei Camille'o Saint-Saënso „Introdukcijoje ir rondo capriccioso“. A. Stradivari smuiku griežęs, ir pasak amžininkų daręs tą tobulai, Sarasate rečitaliuose dažnai atlikdavo ir savo paties kūrinių. Šįvakar išgirsime dvi jo sukurtas miniatiūras – jausmingą „Andalūzišką romansą“ iš „Ispaniškų šokių“ rinkinio ir taip pat liaudies muzikos intonacijomis grįstą virtuozišką „Introdukciją ir tarantelą“. Jas solistas Sergejus Krylovas koncerto programoje neatsitiktinai suderino su C. Saint-Saënso muzika. Šio kompozitoriaus „Introdukcija ir rondo capriccioso“ yra dedikuotas Sarasatei. Dar 1859 m. penkiolikmetis, bet jau išgarsėjęs Sarasate užsakė dvidešimt ketverių metų Saint-Saënsui koncertą smuikui. Pamalonintas kompozitorius nedelsdamas griebėsi plunksnos ir sukūrė Pirmąjį smuiko koncertą A-dur. Po ketverių metų vis dar besižavintis smuikininko griežimu Saint-Saënsas parašė „Introdukciją ir rondo capriccioso“, kurį Sarasate pirmą kartą atliko 1867 m. Paryžiuje.
Kūrėjų žvilgsniai persipins ne tik pirmoje, bet ir antroje dalyje. Čia lauks jau kitokia žvilgsnių sandūra. Skambės Rodiono Ščedrino „Karmen siuita“, kurią pats kompozitorius pavadino „G. Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Siuitoje nėra nė vienos svetimos temos – visos priklauso Bizet. Kartu „Karmen siuita“ pasižymi savita, nuo operos gerokai nutolusia dramaturgija ir kompozicine struktūra, o instrumentuotė Bizet muzikai suteikia nepaprasto ekspresyvumo.
