Jeigu akylai pažiūrėtume, žaliųjų technologijų ateitis gali būti ne tokia jau ir giedra, kaip mums to norėtųsi, o kai kurios iš jų gali padaryti ir visiškai netikėtų staigmenų.
1. Saulės baterijų plokštės akina pilotus
Saulės baterijos šiandien jau beveik įprastas reiškinys. Jos montuojamos ant namų, biurų pastatų stogų ir netgi vidury dykumos. Atrodytų, kas čia gali būti blogo?
Problema ta, kad, išstatydami priešais saulę vis daugiau ir daugiau didžiulių veidrodžių, mes užmirštame žmones, kurie kiekvieną dieną kyla į dangų. Ciuricho (Šveicarija) aerouosto administracijai teko įtikinėti vietos bažnyčią, kad nuo savo stogo jie nuimtų saulės baterijų plokštes, kurios akindavo pilotus, lėktuvams leidžiantis. Ir tai ne vienintelis toks atvejis. Vieno ekologiško namo savininkams teko perstatyti savo būstą, kadangi dėl „saulės zuikučių“ nuo jų saulės baterijų plokščių netoliese esančio karinio aerodromo lakūnai praktiškai būdavo priversti leistis aklai.
Kuo daugiau saulės baterijų plokščių ant Žemės paviršiaus, tuo didesnė rizika, kad kada nors jie taps didelių nemalonumų priežastimi. Mokslininkai perspėja, kad 170 tūkstančių didžiulių saulės baterijų montavimas Mojave dykumoje Kalifornijoje gali sukelti masinę paukščių žūtį ir dezorientuoti pro tas vietas praskrendančių mažų lėktuvų pilotus. Ir netgi pritraukti Karinių oro pajėjų raketas, turinčias šiluminio nusitaikymo sistemas.
Baterijos gauna energijos iš saulės
2. Šviesos diodų lempos yra automobilių avarijų priežastis
Daugelis iš mūsų jau pakeitė kaitrines lemputes šiuolaikinėmis liuminescencinėmis. Bet ateitis, vis dėlto, priklauso šviesos diodams.
Šviesos diodų (LED) lempos naudoja 80 procentų mažiau energijos ir tarnauja mažiausiai 25 kartus ilgiau už įprastines. Norint suprasti, kiek energijos tradicinė lemputė išeikvoja tuščiai, pakanka ją paliesti. Ta šiluma niekam nereikalinga.
O šviesos diodų lempos skleidžia tik šviesą ir visiškai neįkaista. Kitaip tariant, visa energija, kurią jos naudoja, skiriama jūsų kambariui apšviesti. Nauda neišpasakyta.
Tačiau...
Šviesos diodų šviesoforai, kaip pasirodė, anaiptol nėra saugūs ir dėl jų jau kilo eilė avarijų.
Dalykas tas, kad šiluma, kurią išskiria įprastinių senųjų šviesoforų lempos, žiemą ištirpina prie stiklo prilipusį sniegą. Todėl žiemą dėl jų nekyla problemų. LED šviesoforai – visai kas kita: sniegas ir ledas ant stiklo suformuoja storą plutelę, ir ji niekur nedingsta. Sningant matomumas ir taip blogas, o jei dar ir šviesoforų nematyti, tai avarijų rizika padidėja daug kartų.
Naujos kartos „Samsung“ LED lemputė (nuotr. Gamintojo)
3. Vėjo turbinos saulės šviesą paverčia žybčiojančiu šviesos signalu
Vieno vėjo energijos megavato pakanka, kad ištisus metus elektros energija būtų aprūpinta 300 namų. Ir visai neteršiant oro, vandens ar žemės. Raskite vietą, kur visada pučia vėjas, ir jis nuveiks už jus visą darbą. Na taip, į mentes gali atsitrenkti paukštis, bet juk tas paukštis gali žūti ir nuo anglimis kūrenamų elektrinių dūmų.
Tad kur čia problema? Štai čia:
Erzina, ar ne? Šiam reiškiniui apibūdinti yra specialus terminas – šešėlių mirguliavimas. Tokį vaizdą jūs matote, kada vėjo jėgainė stovi tarp jūsų ir tekančios ar besileidžiančios saulės. Sukdamiesi vėjo jėgainių turbinų rotoriai sukelia pulsacijos efektą. Blykčiojanti saulės šviesa erzina ir sukelia galvos skausmą. Pridėkite prie to dar nenutylantį žemojo dažnio gaudesį, kurį kelia turbinos – čia net pačios stipriausios psichinės sveikatos žmogui gali išsivystyti nervinis tikas.
Daktarai pastebi, kad pacientams, kurie gyvena maždaug per mylią nuo tokių turbinų, dažnai skauda galvą, kankina nemiga, kyla baimės ir depresijos priepuolių, kurių anksčiau nebūdavo.
Nepaisant to, oficialiai įrodyti vėjo turbinų poveikį žmogaus sveikatai pavyko tik kartą. Didžiosios Britanijos „Whitemoor“ kalėjimo viršininkas Martinas Adleris privertė netoliese esančią energetikos bendrovę atjungti turbinas ryte, kadangi šešėlių mirguliavimas turėdavo labai neigiamą įtaką nesveikos psichikos kalinių elgesiui.
Vėjo jėgainės (nuotr. SCANPIX)
4. Energiją taupantys langai gali „išlydyti“ jūsų kaimyno namą
Tarkime, jūs nusprendėte sutaupyti kondicionieriaus sąskaita ir įsistatėtė energiją taupančius langus, nepraleidžiančius infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių, bet praleidžiančių matomą šviesą. Kas čia gali būti blogo?
Dalykas tas, kad tokie langai būna šiek tiek įgaubti. Todėl jie ne tik atspindi šviesą nuo jūsų miegamojo, bet ir fokusuoja spindulius (koncentruoja šviesos srautą) į priešais esančius objektus – kaip didinamasis stiklas. Ir jeigu prieš jūsų langą yra kaimyno namas, kurio dailioji apkala vinilinė (o dabar tai yra viena iš populiariausių medžiagų fasadų apdailai), tai jis tikrai gali įkaisti taip, kad ims „tirpti“ kaip irisas burnoje.
Viena šeima iš Minesotos valstijos (JAV) keletą kartų keitė apkalą, kol pagaliau suprato, kur šuo pakastas. O paskui paaiškėjo, kad jų apygardoje lygiai su tokia pačia problema susidūrė dar 25 šeimos.
Amerikoje, kur didesnėje teritorijos dalyje gana karšta, saulės šviesą atspindintys langai populiarėja sulig kiekviena diena. O vinilinė dailioji apkala, kaip ir anksčiau, išlieka pati populiariausia apdailos medžiaga. Bet, kaip aiškėja, šie dalykai yra nesuderinami, tad kompanijos – jų gamintojos - jau pradėjo karą, kuris gali užsitęsti daugelį metų.
Langas (Scanpix)
5. Bevandenis pisuaras
Era, kurioje mes eikvojame didžiulį kiekį brangaus vandens tualete, baigiasi. Skirtingai negu įprastiniams pisuarams, naujajam technikos stebuklui visai nereikalingas vanduo. Vietoje sifono jame naudojamas aplinkai nekenkiantis aliejus.
Tokie pisuarai dabar montuojami naujuose pastatuose visame pasaulyje. Ir viskas būtų gerai, tačiau ir čia iškyla tam tikrų problemų. Draugiškesnį aplinkai būdą mažam reikalui atlikti galima surasti nebent tik tada, kai šlapinamasi po medžiu.
Vienos Floridoje įsikūrusios mokyklos vadovybė nusprendė eiti koja kojon su pažanga ir pakeitė senuosius pisuarus 200 naujų – madingų, bevandenių. Ji neįvertino vieno dalyko – jeigu nuleidimui nenaudojama daug vandens, visas skystis lieka vaamzdžiuose. O vamzdžiai – variniai. Chemijos mokytojas, beje, galėjo ir susiprotėti, kad šlapimo rūgštis ir varis nelabai tarpusavyje sutaria.
Trumpai drūtai, vieną gražią dieną mokykla patvino. Šlapimas sunkėsi pro sienas ir užliejo visas vestibiulio grindis. Visa mokykla akimirksniu prisigėrė specifinio kvapo, kurio jau nebebuvo galima panaikinti.
Panašiai nutiko, nors tai buvo ir mažesnio masto incidentai, miesto tarybos ir aerouosto pastatuose Čikagoje
Bevandenių pisuarų gynėjai sako, kad visi vamzdžiai, laikui bėgant, vis tiek bus pakeisti plastikiniais, ir tada problemos nebeliks. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kiek metrų vamzdžių teks pakeisti visiškai neekologišku plastiku, ir kiek pastatų nugriauti ...
Tualetas
6. Komposto krūva gali netikėtai užsidegti
Kaip tvirtina žalieji, mes duotume labai daug naudos aplinkai, jeigu krautume visą nupjautą žolę ir maisto atliekas į komposto krūvas ir leistume supūti. Tuomet nereikėtų naudoti tokio kiekio cheminių trąšų, gadinti žemę ir teršti orą.
Ir viskas būtų gerai, bet ir čia yra vienas gana svarus „bet“.
Mat, komposto krūvos – bakterijų rojus. Viena vertus, tai gerai, kadangi būtent dėl bakterijų jūsų krūva po kiek laiko taps ekologiška, švaria traša. Bet yra ir kita medalio pusė – bakterijos, nors mes jų ir nematome, yra gyvi padarai, kurie nuolatos juda ir gamina šilumą.
Kuo daugiau krūvoje susirenka bakterijų, tuo aukščiau pakyla temperatūra jos viduje. Norėdamos kaip nors atvėsti bakterijos sugeria drėgmės likučius, paversdamos jūsų krūvą puikiu kuru. O temperatūra ir toliau lėtai, bet užtikrintai kyla. Kažkuriuo metu šis procesas gali pasiekti kritinį tašką, ir krūva užsidegs.
Amerikoje vien tik nuo 2005 iki 2009 metų įvyko 1470 panašių užsidegimo atvejų, daugelis iš jų peraugo į didelius gaisrus.
