Kas trečias Lietuvos įmonių vadovas yra svarstęs galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje, rodo „Macroscope tyrimai“ .
Socialinių tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“ apklausė 1000 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, siekdami išsiaiškinti, kaip jie vertina šešėlinę ekonomiką.
Tyrimas atskleidė, kad 34 proc. įmonių vadovų galvojo apie verslo perkėlimą į užsienį dėl palankesnių sąlygų.
„Tyrimo dalyvių prašėme išsakyti savo rekomendacijas, kaip geriausiai pavyktų optimizuoti šešėlį. Vadovai dažniausiai siūlė didinti mokestinės sistemos stabilumą, mažinti mokesčius, gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei veiklai pagal verslo liudijimus, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir baudas kontrabandininkams, o taip pat įrengti kasos aparatus turgavietėse", – teigė „Macroscope tyrimai" projektų vadovė Vaiva Šikšniūtė.
Mažiausias šešėlio šaltinis – stambios įmonės?
86 proc. stambiųjų verslininkų pritarė teiginiui, kad jei mokesčių tarifai būtų sumažinti, verslas sumažintų šešėlį ir surinkimas į biudžetą padidėtų.
Daugiau kaip pusė (52 proc.) apklaustų stambiųjų įmonių vadovų teigė, kad nelegalioms veikloms (kontrabandai, už grynus pinigus dirbantiems autoriams ir kt.) tenka nuo pusės iki 100 proc. ekonominio šešėlio. 56 proc. respondentų nuo penktadalio iki 50 proc. šešėlio priskyrė smulkiajam ir vidutiniam verslui. Mažiausiu šešėlio šaltiniu 83 proc. apklaustųjų nurodė esant stambųjį verslą.
45 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo praktikoje su šešėline veikla susiduria dažnai arba labai dažnai, o 50 proc. retai arba labai retai. 3 iš 10 respondentų manė, kad be šešėlio dirba iki 30 proc. Lietuvos įmonių. Dar tiek pat nurodė, kad Lietuvoje skaidrių įmonių yra nuo 30 iki 50 procentų.
Verslo lyderių taip pat buvo prašoma įvertinti, koks šešėlinių pinigų kiekis tenka šimtui tūkstančių „legalių" pinigų. 16 proc. respondentų nurodė, kad ši suma gali sudaryti nuo 50 000 litų. 45 proc. nurodė sumą nuo 20 iki 50 tūkstančių.
