Tai, kad opozicinės partijos Lietuvoje niekad nesugeba sukurti šešėlinio kabineto ar nors kiek rimtesnių alternatyvių programų – ne naujiena. Nežinia, ar tai pasikeis ir šios Seimo kadencijos metu.
Nusivylimas demokratija
Tiek dabartinė valdžia, tiek prieš juos valdę centro dešinieji, pristatinėdami savo „šešėlius“, prirašė ten žmonių, kurių dauguma nei realiai dirbo tose srityse, nei realiai planavo arba galėjo tapti „nešešėliniais“ ministrais. Užtat ministrų paieškos, formuojant kabinetą, dažnai primena komišką slapukavimą ir į paviršių ištraukia rinkėjams tuo metu iš esmės negirdėtų arba užmirštų personažų. Tai gerokai primena rinkėjų mulkinimą – sąrašų viršuje puikuojasi vienos pavardės, o realiai valdyti ateina asmenys, kurių veiklos vertinti rinkėjai objektyviai negalėjo. Naujosios valdžios vykdytas kandidatų, pavyzdžiui į kultūros ministrus, pristatinėjimas prigimdė tautoje anekdotų, tačiau ir prieš keturis metus valdžią „ėmę“ dešinieji turėjo problemų ne vien su šiuo postu. Neseniai „Žinių radijo“ laidoje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikas, Seimo narys Rimantas Dagys arogantiškai tėškė, kad nesą nieko blogo, jei plačioms masėms prieš rinkimus nebuvo pristatytas vėliau netikėtai ūkio ministru tapęs Dainius Kreivys. Ir tikrai – nubalsavote ir eikite namo – toliau ne jūsų reikalas. Lygiai tą patį dabartinė opozicija pagrįstai kritikuoja naujųjų valdančiųjų „kadrų politikoje“. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas ir istorijas Antanas Kulakauskas pabrėžia, kad partijų silpnumas ir noras lengviau atsėdėti opozicijoje, o ne realiai joje dirbti, tingėjimas ieškoti resursų galiausiai ir nulemia politikos kokybę. „Nieko pozityvaus, kas būtų paremta skaičiavimais ir analizėmis iš esmės nesukuriama. Partijos silpnos, kai kurios kuria savo programas ir kabinetus neturėdamos galimybių net patekti į valdžią, koalicijos margos. Daug lengviau yra sėdėti opozicijoje nepersidirbant ir kritikuoti vyriausybės darbą tokio lygio argumentais, kuriuos gali sugalvoti bet kuris politika besidomintis žmogus iš gatvės,“ – pastebėjo jis.
Anot A. Kulakausko, pats faktas, kad rinkėjai negali rinktis iš realių pozityvių alternatyvų ir į valdžią ateina ne visai tie žmonės, už kuriuos jie balsavo – skatina nusivylimą pačia demokratija.
Lauksime šimto dienų
Šešėlinį kabinetą dabartinė dešinioji opozicija galbūt kurs po 100 vyriausybės darbo dienų. „Egzistuoja taisyklė, kad šimtą dienų naujai vyriausybei ramiai leidžiama dirbti be jokių šešėlinių ar alternatyvių vyriausybių, per daug jos nekritikuojant nei opozicijai, nei žiniasklaidai ,“ – portalui balsas.lt sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma.
Anot J. Razmos, opozicijoje šešėlinio kabineto ar kitokio darinio, kuris „būtų taip suprastas“, kūrimo šalininkų yra daugiau nei priešininkų, bet grįžta prie šios temos esą bus tik pasibaigus minėtoms vyriausybės „katino dienoms“.
Konservatorius atmetė premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus priekaištus, kad opozicija minėto šimto dienų be kritikos laikotarpio nedavė. „Jis painioja skirtingus dalykus. Laikotarpiui, kai diskutuojama dėl ministrų ar vyriausybės programos, tai netaikoma. Tokia praktika, manyčiau, įsigalioja nuo vyriausybės priesaikos. O po jos mes iš esmės nieko tokio nesakėm,“ – aiškina J. Razma.
A.Kulakauskas teigia nematą didelio skirtumo tarp nuėjusios ir atėjusios valdžios laikysenos opozicijoje. „Nesekdamas atidžiai kiekvieno ten „kepštelėjimo“, visgi pasakysiu, kad per 15 metų, kiek išvis analizuoju Lietuvos politiką, jokio didelio skirtumo ir naujovės nematau. Toks pat ir opozicijoje likusiųjų kritikos lygis ir toks pat intensyvumas,“ – mano jis.
XVI vyriausybė prisiekė 2012 metų gruodžio 13 dieną, tad jos „katino dienos“ teoriškai turėtų baigtis 2013 metų kovo mėnesį.
